Mūsų dienomis didelė dalis tarpusavio bendravimo jau yra persikėlusi į virtualų pasaulį – socialiniai tinklai, susirašinėjimo programėlės, galų gale – elektroniniai laiškai. Tam, kad rašomas tekstas nebūtų „sausas“ ir būtų lengviau perteikti emocijas, į pagalbą pasitelkiami jaustukai (angl. emoji). Kai kam gali atrodyti, jog tarp begalės skirtingų siūlomų jaustukų, trys jaustukai išsiskiria iš kitų. Kalba eina apie tris beždžiones užsidengusias skirtingas veido dalis – akis, ausis, burną. Tai yra Trys išmintingosios beždžionės, kurios Japonijoje yra žiniomos kaip Sandzaru.
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru
Trys išmintingosios beždžionės Sandzaru (jap. 三猿, sanzaru) (angl. Three Wise Monkeys) – tai japoniškas aforizmas reiškiantis „nematau, negirdžiu ir nesakau nieko blogo“ kuris dažnai yra sutinkamas ir Vakarų kultūroje. Egzistuoja ne viena šio aforizmo reikšmė, tačiau pati ryškiausia reikšminė priešprieša yra matoma tarp Rytų ir Vakarų kultūrų.
Vakarų kultūrose šis posakis gali būti interpretuojamas kaip visiškas asmens abejingumas (Kanchanalak 2011). Tuo tarpu Rytų kultūrose šis aforizmas yra labiau suprantamas kaip teisingi asmens veiksmai, kalba bei pasaulėžiūra. Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru yra užsidengusi savo akis, Kikazaru – savo ausis, o Ivazaru – savo burną (Paul 1893).
Aforizmo kilmė
Japonijos istorikai nesutaria dėl tikslios trijų išmintingųjų beždžionių aforizmo kilmės. Vieni teigia, jog šis aforizmas VIII a. atkeliavo į Japoniją iš Kinijos, kaip Tendai budizmo mokyklos (jap. 天台宗, tendaishū) mokymų dalis. Šią versiją remiantys mokslininkai teigia, jog pačio aforizmo reikšmė gali būti siejama su Kinijos filosofo Konfucijaus (kin. 孔夫子, kǒngfūzǐ) veikalu „Apmąstymai ir pašnekesiai“ (kin. 论语, lún yǔ). Jame buvo aprašytas toks filosofo pamokymas: „ […] nežiūrėk į tai, kas prieštarauja tinkamumui; neklausyk to, kas prieštarauja tinkamumui; nesakyk to, kas prieštarauja tinkamumui; nedaryk judesio, kuris prieštarauja tinkamumui“.
Istorikai teigia, jog Konfucijaus patarimo dalis buvo sutrumpinta, supaprastinta ir pritaikyta kasdieniam vartojimui (Lane 1908).
Kiti mano, jog šio aforizmo kilmė gali būti siejama su japonų liaudies Košin religija (jap. 庚申, kōshin), kuri yra vietinių tikėjimų, kinų Daoizmo (jap. 道教, dōkyō) ir Šintoizmo (jap. 神道, Shintō) mišinys. Košin religijos išpažinėjai tiki, jog 60-ąją metų naktį, dvasia palieka žmogaus kūną, tam kad praneštų dievams, ką asmuo per praėjusias 59 dienas netinkamo pasakė, pamatė ar išgirdo. Dėl šios priežasties Košin religijos išpažinėjai šios nakties metu nemiegodavo.
Ši versija taip pat paneigia Konfucianizmo įtaką aforizmo atsiradimui, nes Japonijoje iki šių dienų yra išlikę daug košin religijai priskiriamų akmeninių plokščių ar piešinių, kuriose yra pavaizduotos trys beždžionės. Šią versiją padeda sustiprinti ir tai, jog Kinijoje, ant įvairių paminklų ar piešinių, trijų beždžionių atvaizdai yra sutinkami itin retai (three-monkeys 2019).
Trys išmintingosios beždžionės gali būti ir keturios?
Paprastai siekiant vizualizuoti šį aforizmą naudojamas trijų japoninių makakų vaizdinys, nors įvairūs piešiniai bei suvenyrai gal vaizduoti keturias beždžiones ar net kitas šių primatų rūšis (Kanchanalak 2011).
Kartu su Midzaru, Kikadzaru ir Ivadzaru kartais vaizduojama ir ketvirtoji beždžionė – Šidzaru (jap. しざる, shizaru). Ši beždžionė paprastai būna sukryžiavusi savo rankas arba užsidengusi savo genitalijas. Šios beždžionės reikšmė – „nedarau nieko blogo“.
Pasak Indijos filosofo Ošo (1989) (skr. ओशो, osho), ketvirtosios beždžionės vaizdinys pirmiausia atsirado Hinduizmo religijoje ir tik vėliau budistų vienuolių pagalba buvo išplatintas Azijoje. Mokslininkas teigia, jog Šidzaru ragina savo malonumus, džiaugsmus laikyti paslėptus. Šidzaru simbolinė reikšmė taip pat gali būti interpretuojama kaip susikaupimas ir asketizmas.
Trijų išmingingųjų beždžionių naudojimas XX-XXI a.
XXI amžiuje Japonijoje trijų išmintingųjų beždžionių simbolinę reikšmę mums primena Japonijoje pardavinėjami suvenyrai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose trijų beždžionių vaizdinys išpopuliarėjo XX a., vykdant Manheteno projektą. Šiuo laikotarpiu JAV buvo kabinami propagandiniai plakatai, kurie vaizdavo Midzaru, Kikadzaru ir Ivadzaru. Plakatuose taip pat buvo tekstas kuriame buvo parašyta, kad „Tai ką čia matai, darai, ir girdi – privalo čia ir likti.“
Nors XX a. Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis Mohandas Gandis (skr. मोहनदास करमचंद गांधी, Mohandās Karmacãd Gãdhī) gyveno labai asketiškai ir beveik neturėjo jokių asmeninių daiktų, tačiau su savimi jis visada turėjo tris beždžionių skulptūrėles. Kiekvienai iš beždžionių jis buvo suteikęs atskirą vardą – Bapu, Ketan ir Bandar. Jos priminė Indijos lyderiui, jog blogis, kurį vienas priima išgirsdamas, pamatydamas, arba padarydamas, yra nuodas, kuris naikiną žmogų (Ahluwalia 2016).
Galų gale, dar kart galima priminti, jog tos pačios beždžionės yra naudojamos ir jaustukų bibliotekoje kuomet rašome žinutes kitiems. Smagu, jog gilią istoriją turintis ženklas yra naudojamas ir šiomis dienomis, tačiau liūdesį kelia tai, jog turbūt retas asmuo žino ką šios beždžionės simbolizuoja.
Skaitykite toliau
- Ahluwalia, B., Mokykimės iš Mahatma Gandžio Trijų išmintingųjų beždžionių, 2016.
- Kanchanalak, P., Ketvirtosios beždžionės paieškos, 2011.
- Lane, J., Legend in Japanese Art, 1908.
- Osho, I Celebrate Myself: God is No Where: Life Is Now Here, 1989.
- Trijų išmintingųjų beždžionių muziejus.
- Tolimieji, Japonijos „Janki“ (sub)kultūra ir jos reikšmė, 2020.
