#rašomeKinija

Ar teisybė, jog kinai valgo šunis ir kates?

kinai valgo šunis
Asociatyvi nuotrauka. Šuo. Fotografijos autorius: Stanley Zimny. Licenzijuota pagal CC BY-NC 2.0

Kinija – šalis išties galinti pasigirti skaičiais: trečia pagal užimamą plotą, pirma pagal gyventojų skaičių. Tokie dideli skaičiai ir tai, jog Kinija yra viena seniausių civilizacijų, lemia svarbius dalykus. Natūralu, kad šalyje egzistuoja kultūrinė įvairovė ir jos elementai kurie susiformavo skirtingose vietose, skirtingu metu. Dalis kiniškos kultūros elementų su mielu noru yra maloniai priimami Vakaruose, tačiau likusi dalis – kartais sunkiai suvokiama. Vienas iš tų elementų – naminių gyvūnų auginimas maistui. Taip, omenyje turime tai, jog kinai valgo šunis ir kates.

Entuziastingiems, tačiau jautriems gyvūnų mylėtojams siūlome neskaityti šio straipsnio, kadangi skaičiai minimi tekste gali lengvai šokiruoti. Į klausimą „ar kinai valgo šunis ir kates?“ turime atsakyti, jog taip, tačiau gyvūnų teisių klausimas Kinijoje tampa vis svarbesnis ir situacija sparčiai gerėja, tačiau dar vis negali būti įvardinta kaip gera. Bet kuriuo atveju, nėra taip, jog visi kinai valgo šunis ar kates – tai drąsiai galima laikyti stereotipu kuris yra paplitęs visame pasaulyje.

Šįkart atskleisime ar tikrai kinai valgo šunis ir kates tiesiog malonumui, o galbūt tą kažkas lemia? Taip pat sužinosite priežastis kodėl Kinijoje gyvūnų vartojimo skaičiai pastaraisiais metais krenta.

Kodėl kinai valgo šunis ir kates? Istorinės ir kultūrinės aplinkybės

Vakarų šalyse naminių gyvūnų valgymas yra laikomas tabu, arba tai tiesiog yra apribota šalies įstatymais. Iki Koronaviruso protrūkio, Kinijoje įstatymiškai tai buvo beveik nevaržoma. Pagal 2015-ųjų metų duomenis, Kinijoje kasmet daugiau nei 10 mln. šunų yra nužudomi tam, kad būtų patiekti žmogui. Katės nėra išimtis. Pagal kitą, 2008-aisais metais vykdytą tyrimą, kasdien Guangdongo (kin. 广东 Guǎngdōng) provincijoje daugiau nei 10 tūkst. kačių yra patiekiamos kaip patiekalas. Bet kuriuo atveju, norime nuraminti – pastaraisiais metais Kinijoje naminių gyvūnų vartojimas maisto reikmėms sparčiai mažėja.

Didžiąją dalį reiškinių vykstančių šiuolaikiniame pasaulyje galima paaiškinti pažvelgus į istorines, ar kultūrines reiškinio ištakas. Lygiai taip pat, matant šį atvejį, būtina pažvelgti atgal į praeitį ir pasižvalgyti – galbūt čia bus atsakymas?

Kodėl Kinijoje šunys yra valgomi?

Tikslių įrodymų nėra, tačiau spėjama, jog Kinijoje šunys buvo valgomi dar prieš maždaug 2500 metų. Mencijus (kin. 孟子 Mèng Zǐ), vienas iš žymiausių kinų filosofų, gyvenęs 372–289 m. pr. m. e., rašė, jog šunys išties yra valgomi ir atsiliepė apie mėsos medicinines savybes. Ilgą laiką Kinijoje šunų mėsos patiekalai buvo matomi kaip turintys žmogui labai naudingų savybių. Viena iš savybių – šuniena skatina žmogaus temperatūros kilimą ir šildo iš vidaus. Vėliau paaiškėjo, jog tokia savybė nėra niekaip patvirtinta, tačiau kalbos apie naudą toliau sklando.

Kita priežastis kodėl kinai valgo šunis – papročiai ir šeimos-giminės receptai. Norint tai suprasti, reikia grįžti 60 metų atgal, kuomet vyko Didysis Kinijos badmetis. Dėl nevisiškai vykusios ekonominės ir socialinės „Didžiojo šuolio“ reformos ir kitų faktorių, Kinijoje 1958-1962-aisais metais prasidėjo badas. Gyventojai pradėjo kritiškai stigti maisto, todėl buvo priversti imtis ekstremalių priemonių norėdami išgyventi – yra užfiksuotų net žmonių kanibalizmo atvejų. Turbūt nenuostabu, jog gyvūnai neliko nepastebėti. Nuo tų, tamsių Kinijos istorijos laikų, yra išlikusių šeimos-giminės masto papročių ar receptų, į kuriuos yra įtraukti šunys.

Bet kuriuo atveju, į klausimą „kodėl dabar kinai valgo šunis?“ yra paprastas atsakymas – todėl, kad jie tiesiog yra valgomi. Restoranai, esantys ekonomiškai stipriuose Kinijos regionuose, ekspermentuoja su nestandartiniais patiekalais ir klientams patiekia šunis, kates, ryklius ar vabalus.

Yra atliktų tyrimų, atskleidžiančių, jog pavyzdžiui kiaulės gali būti laikomos protingesnėmis už šimpanzes ar šunis. Iš to gali kilti klausimas – kodėl kiaulienos valgymas mums nekelia tokių pačių asocijacijų kaip šunienos? Už viso to slypi skirtingai tarp kultūrų matomos moralės normos.

Ar kačių valgymas taip pat turi istorinių ir kultūrinių ištakų?

Jei faktas, jog kinai valgo šunis gali būti kažkaip paaiškinamas, tai kačių valgymas – ne. Istoriškai ir kultūriškai katės buvo naudingos namuose, ar bent jau nekliuvo ir nebuvo minimos blogu vardu. 500 m. pr. m. e., persai Kinijai padovanojo naminių kačių, o Songų dinastijos (960–1279 m.) metu, katės buvo populiariausias gyvūnas turčių namuose.

Vėlesniais laikais gimė specialus terminas katėms atliekančias svarbią funkciją – šilkverpių katės. Laukinės žiurkės pamėgo šilkverpių lervas, todėl buvo būtina spręsti šią problemą. Tam į pagalbą buvo pasitelktos būtent katės.

Atrodytų, jog katės yra naudingos ir turi būti mylimos kaip naminiai gyvūnai, tačiau egzistuoja kantoniečių posakis: „Jei tai vaikšto, plaukia, ropoja ar skrenda, tačiau yra atsukęs nugarą į dangų – tai yra valgoma“. Vienas populiariausių kiniškų patiekalų į kurio sudėtį įeina katė, yra „Drakonas tigras feniksas“ (kin. 龙虎凤 lóng hǔ fèng). Patiekalas yra gaminamas iš gyvatės, katės ir vištos.

Kačių valgymas dar kažkiek yra išlikęs kaip tradicija Guangdongo provincijoje, tačiau restoranai gaminantys tokius patiekalus yra greitai pasmerkiami visuomenės. Nepasaint to, didžioji dalis kačių ir šunų nukenčia kasmetiniame festivalyje.

Julino šunų mėsos festivalis

Kinijoje, Julino mieste kasmet vykstantis „Ličių ir šunienos festivalis“ (kin. 玉林荔枝狗肉节 Yùlín lìzhī gǒuròu jié) yra vieta kur miršta daugiausiai gyvūnų. Festivalis, kuris dar yra žinomas miesto vardu, vyksta jau nuo 2010-ųjų metų ir įprastai trunka 10 dienų. Šis renginys neturi jokių gilių istorinių ar kultūrinių ištakų ir juo yra paminimas vidurvasaris. Pagrindinė festivalio veikla atsispindi šventės pavadinime. Realiausia, jog festivalis egzistuoja tik dėl finansinės naudos – atvyksta turistai, vietiniai geria alkoholį ir valgo patiekalus.

Fotografo Oiluj Samall Zeid nuotrauka pavadinimu „Far from Yulin“ (liet. Toli nuo Julino). Licenzijuota pagal CC BY-NC-ND 2.0

2015-aisais metais festivalio populiarumas pradėjo sparčiai kristi ir buvo teigiama, kad festivalio metu buvo suvartota apie 1000 šunų, tačiau iki tų metų skaičiai viršijo 10 tūkst. kasmet. Turbūt nereikia atskleisti, jog šis renginys yra matomas labai kontraversiškai. Žinomi žmonės ir politikai iš viso pasaulio išreiškia šleikštulį šiam festivaliui. Kinijoje lygiai taip pat festivalis nėra priimtinas visiems – šalyje esą įvairių gyvūnų teisių apsaugos judėjimų kurie stengiasi, jog šis festivalis ir žiaurumas prieš gyvūnus sustotų.

2020-aisais atrodė, kad taip ir bus. Balandžio 9-tą dieną, Kinijos Žemės ūkio ministerija nusprendė, jog šunys yra perklasifikuojami iš galvijų, į naminius gyvūnus. Teigdami, jog šunys turi būti suprantami kaip žmonių draugai ir kompanjonai, Žemės ūkio ministerijos atstovai uždraudė šunų vartojimą maistui. Kita, neoficiali tokio sprendimo priežastis – Koronaviruso plitimas ir tuometinis siekis stabdyti jį uždraudžiant valgyti dalį gyvūnų. Nepaisant ministerijos sprendimo, iki galo tai nebuvo patvirtinta ir šis klausimas kaba iki dabar.

Siurprizas ar ne, tačiau šiemet Julino festivalis vėl įvyko. Tiesa, kaip teigė gyvūnų teisių aktyvistai, „lankytojų ir žiūrovų skaičius buvo akivaizdžiai sumažėjęs“.

Filmuota medžaga iš 2020 metų Julino šunų mėsos festivalio patalpinta Facebook platformoje. ĮSPĖJAME DĖL GALIMAI ŠOKIRUOJANČIŲ VAIZDŲ.

Apibendrinant, galima teigti, jog kinai išties valgo šunis ar kates. Šunų atveju priežastis kažkiek slypi istorinėse ir kultūrinese ištakose, tačiau pagrinde, kaip ir kačių atveju – tikslios priežasties nėra. Tai tiesiog yra daroma iš pramogos ar smalsumo, net nesusimąstant, jog tai kitiems tokie veiksmai gali būti nesuprantami. Belieka džiaugtis, jog vis daugiau kinų yra įkvėpiami Vakarietiškų normų ir smerkia žiaurų elgesį prieš mūsų mylimus draugus.

Visuomenės judėjimai siekiant apsaugoti gyvūnų teises Kinijoje

Jau atskleidėme, jog pagrindinė priežastis kodėl mažėja šunų bei kačių vartojimas Kinijoje, yra gyvūnų teisių apsaugos judėjimai. Aktyvistų grupės Kinijoje jau nuo 2006-ųjų metų stengiasi stabdyti žiaurų elgesį prieš gyvūnus. Būtina pripažinti – jiems sekasi puikiai. Naminių gyvūnų vartojimas maistui Kinijoje kasmet krenta dviženkliais skaičiais, atsiranda maži įstatymų pakeitimai kurie trukdo prekybininkams, o dabar yra atsiradęs beveik oficialus valdžios sprendimas uždrausti šunų vartojimą maistui.

Plačiau apie tai kaip veikia gyvūnų teisių apsaugos judėjimai Kinijoje, jau greitai kitame TOLIMIEJI.LT straipsnyje!

Skaitykite toliau

Marius Vilūnas
Interesų sritys: Kinija, ekonomika, šalių įvaizdis
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest

0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Daugiau:#rašome