Pirmuose dviejuose #balandžioBoikoto straipsniuose aptarėme Kinijos produkcijos boikoto priežastis, apžvelgėme kaip įvairios pasaulio valstybės įgalina boikotą ar kitaip išreiškia savo pozicija šiuo klausimu. Valstybių reakcija varijuoja nuo neutralių iki aiškiai pasisakančių prieš Kinijos produkcijos importą ir galiausiai Kinijos įtaką savo valstybėms. Trečiajame šio ciklo straipsnyje pažvelgsime kokios yra Kinijos produkcijos boikoto implikacijos, kokios pasekmės ir atsakas gali laukti Kinijos importą ribojančių valstybių.
Atsakomasis boikotas
Viena iš ryškiausių priežasčių kodėl įvairios valstybės kritikuoja Kinija, svarsto arba ryžtasi boikotuoti Kinijos produkciją – uigūrų mažumos išnaudojimas ir žmogaus teisių pažeidimai Kinijos Sindziago regione. Vieni didžiausių pasaulyje drabužių prekinių ženklų, kaip H&M ir Nike, paskelbė nepritariantys Sindziango regione vykstantiems žmogaus teisių pažeidimams. Nors pareiškimai iš kompanijų buvo paskelbti praeitais metais, bet į viešumą vėl iškilo 2021 m. pradžioje, kuomet eilė Vakarų: Europos Sąjunga, Didžioji Britanija, JAV ir Kanada valstybių paskelbė koordinuotų sankcijų sąrašą juridiniams asmenims, kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais. Sankcijas sudaro kelionių apribojimai, turto užšaldymas.
Kinijos atsakas į tokį sprendimą buvo nemažiau drastiškas. Kinija sankcijas ir žmogaus teisių pažeidimo kaltinimus įvardijo kaip grįstus dezinformacija. Taip pat šalis kaip atsaką paskelbė savo sankcijų sąrašą Vakarų valstybių pareigūnams. Į sankcijomis nubaustų asmenų sąrašą buvo įtraukta 10 Europos aukšto profilio pareigūnų. Jie įvardijami kaip „smarkiai žeidžiantys Kinijos suverenitetą ir interesus ir piktybiškai skleidžiančius melą ir dezinformaciją.“ (BBC, 2021)
Visai neseniai už kritiką aršaus Kinijos atsako susilaukė ir vienas didžiausių pasaulyje drabužių prekės ženklų ir parduotuvių tinklų – H&M (Hennes & Mauritz). BBC duomenimis, didžiausias pasipiktinimas kilo po Kinijos interaktyviojoje blog platmorfoje „Weibo“ įrašo, kurį paskelbė Kinijos komunistų jaunimo lyga. Įraše kritikuojami melai, skleidžiami apie Sindziango medvilnės produkciją ir teigiama, kad tokia kompanija neturėtų turėti galimybės užsidirbti iš Kinijos. Netrukus po to, kovo 23 d. vakarą, trys iš didžiausių Kinijos internetinės prekybos svetainių: Pinduoduo, JD.com ir Tmall – jau buvo pašalinusios H&M produkciją iš savo tinklalapių.
H&M yra labiausiai nuo šios iniciatyvos nukentėjusi kompanija, bet kritikos Kinijai dėl Sindziango medvilnės pasekmes jautė ir kiti Better Cotton Initiative (trump. BCI) nariai, kaip Nike, Adidas ir Puma. BCI – ne pelno siekianti organizacija, kovojanti už tvarios medvilnės produkciją. Tokio tipo atsakomasis boikotas gali būti laikomas itin pragmatišku. Kaip pagrindinis taikinys buvo pasirinkta itin populiaru drabužių prekės ženklas, o tokio boikoto implikacijos mados, drabužių sektoriuje vertinamos kaip trumpalaikės ir ištaisomos.
Galimai sumažėjęs interesas turizmo bei aukštojo mokslo srityse
Australijos ir Kinijos tarpusavio santykių atveju, yra dažnai pabrėžiama, kad Australija yra nemažai priklausoma nuo Kinijos produkcijos. Toks santykis yra vertinamas dvejopai. Iš vienos pusės, palaikant boikotą, teigiant, kad priklausomybė nuo Kinijos turi būti mažesnė. Iš kitos pusės Australijos nemaža priklausomybė nuo Kinijos produkcijos yra vertinama kaip šiandienos realija. Kitaip tariant – Australijos ekonomikos aspektas, kurį reikėtų detaliau apgalvoti prieš priimant galimai drastiškus boikoto sprendimus.
Bet kokiu atveju nepasitenkinimas ir kritika iš Australijos pusės Kinijai jau yra garsiai išreikštas. Kinijos ambasadorius Australijoje Cheng Jingye teigia, kad kritikos ir boikoto implikacijos gali būti sumažėjęs Kinijos vartotojų interesas Australijos produkcijai ir sumažėjęs turistų ir studentų į Australijos aukštąsias mokyklas kiekis. (Napier-Raman, 2020) Toks pasikeitimas yra galimas, bet kol kas nėra vienintelis įmanomas Australijos ir Kinijos santykių galutinis variantas. Dviejų valstybių santykiai yra ekonomiškai itin glaudūs ir drastiški sprendimai ar ribojimai iš bet kurios iš dviejų valstybių pusės, gali būti laikomi kaip per daug rizikingi savo šalies ekonomikai. Panaši situacija ir su Indijos inicijuotu Kinijos produkcijos boikotu. Šalis kaimynė yra labai priklausoma nuo Kinijos produkcijos ir internete boikotas yra vertinamas itin prieštaringai.
Kas toliau?
Trumpai apžvelgus Kinijos reakciją į įvairių valstybių kritiką jai, sankcijas ir boikotą, galime pastebėti, kad Kinijos valdžia nėra, ir veikiausiai, nebus linkusi nuolaidžiauti jų požiūriu dezinformacija grįstiems kaltinimams. Matome, kad ši valstybė geba drastiškai ir pragmatiškai reaguoti į kritiką, turi pajėgumų socialinių medijų pagalba kontroliuoti kai kurių kompanijų sėkmę Kinijoje. Tai pat galime pastebėti, kad net ir garsiai kritiką Kinijai reiškiančios valstybės, realius veiksmus atlieka kiek mažiau drastiškai, dėl ekonominių tarpusavio santykių.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklando įvairios nuomonės apie 2022 m. Kinijos žiemos Olimpines žaidynes ir galimą šio renginio boikotą, Vakarų valstybių nedalyvavimą jame. Skirtingai nei ekonominių sankcijų priėmimas, Vakarų valstybės šiandien iš pažiūros nėra linkusios atsisakyti dalyvavimo 2022 m. Olimpinėse. Vis dėlto, galima galvoti, kad kritika Kinijai dėl žmogaus teisių, teritorinių ribų (žr. Pietų Kinijos jūra) pažeidimų nesiliaus. Galimai bus įvedama daugiau sankcijų. Atsako iš Kinijos pusės taip pat reikėtų tikėtis aršesnės kritikos ar sankcijų atveju. Ši situacija yra vis dar besitęsianti ir verta dėmesio dėl jo aktualumo kiekvienam vartotojui.
Skaitykite toliau
- Tolimieji, #balandžioBoikotas: Skirtingų šalių Kinijos produkcijos boikoto pavyzdžiai, 2021
- BBC, Uighurs: Western countries sanction China over rights abuses, 2021
- BBC, Nike, H&M face China fury over Xinjiang cotton ‘concerns’, 2021
- Napier-Raman, K. What would a Chinese boycott of Australia mean for our economy?, 2020
