#balandžioBoikotasCiklaiEkonomika

#balandžioBoikotas: Skirtingų šalių Kinijos produkcijos boikoto pavyzdžiai

Asociatyvi fotografija
Asociatyvi fotografija

Praeitame mėnesio ciklo #balandžioBoikotas straipsnyje apžvelgėme Kinijos produkcijos boikoto priežastis, kurios trumpai apibendrinant yra tariamai bloga produkcijos kokybė, žmogaus teisių pažeidimai, teritoriniai nesutarimai su Kinija bei Covid-19 pandemija. Šiame mėnesio ciklo straipsnyje apžvelgsime konkrečius pavyzdžius, kokios yra skirtingų šalių reakcijos į Kinijos prekybos boikotą.

Australija

Jau 2019 metais Australijos bendrovės „Target“ ir „Cotton On Group“ nustojo importuoti medvilnę, gautą iš Kinijos Sindziango provincijos, kai pasirodė informacija apie žmogaus teisių pažeidimus priverstinio darbo stovyklose. Įtampa tarp Australijos ir Kinijos, ypač ekonominiais klausimais, padidėjo ir Covid-19 pandemijos eigoje. YouGov vykdytoje apklausoje sužinota, jog 88% australų palaiko idėją mažinti priklausomybę nuo Kinijos importo ir daugiau būtiniausių produktų gaminti Australijoje. 

Kovo mėnesį Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payn ir šios kolegė iš Naujosios Zelandijos, Nanaia Mahuta, bendrame pareiškime apie Sindziangą teigė, jog:

“Yra aiškių įrodymų apie sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant religijos laisvės apribojimus, masinę priežiūrą, didelio masto neteisminius sulaikymus, taip pat priverstinį darbą ir priverstinę gimstamumo kontrolę“.

Nors kol kas nėra žinoma ar Australija imsis kokių nors rimtesnių veiksmų prieš Kiniją ir šios produktus, tačiau galima teigti, jog Australijos valdžia iš tiesų nėra nusiteikusi tylėti ir galimai svarsto apie rimtesnį Kinijos produktų boikotą.

Indija

Indija ir Centrinės Tibeto administracijos parlamentas paragino surengti bendrą kampaniją, kuria siekiama boikotuoti Kinijos prekes, reaguojant į Kinijos įvykdytus teritorinių sienų nepaisymo veiksmus. 2020 metų gegužės mėnesį, reaguodamas į 2020 metų Kinijos ir Indijos susirėmimus, Indijos inžinierius ir pedagogas Sonam Wangchuk kreipėsi į Indijos žmones su prašymu „naudoti savo piniginės jėgą“ ir boikotuoti Kinijos produktus. Jis paragino Indiją „per savaitę nustoti naudoti kinišką programinę įrangą, o per metus – techninę įrangą“. Dėl šio judėjimo Indijos vyriausybė uždraudė 59 programėles, susietas su Kinija, „siekiant atsikratyti šių programų keliamos grėsmės šalies suverenitetui ir saugumui“, įskaitant „TikTok“, „WeChat“, „Helo“ ir „UC Browser“. 

2020 metų birželio mėnesį Prekybininkų organizacija, pavadinta Visų Indijos prekybininkų konfederacija, paskelbė boikotuosianti 450 plačių prekių kategorijų, įskaitant 3000 kiniškų produktų. Kad ir kaip būtų, Kinija vis dar smarkiai kontroliuoja kai kurias Indijos importo sritis, tokias, kaip išmaniųjų telefonų prekyba, kadangi Indijoje 2 iš 3 nuperkamų išmaniųjų telefonų yra iš Kinijos gamintojų.

Jungtinė Karalystė

2020 metų gegužės mėnesį, „Brexit“ partijos lyderis Nigelis Farage pareiškė, kad atėjo laikas „nustoti pirkti visas kiniškas prekes“, ir teigė, kad kinai „ketina tyčiotis iš tų šalių, kurios tapo per daug nuo jų priklausomos“. Tais pačiais metais teisininkų ir aktyvistų grupė pateikė 60 puslapių dokumentą, kuriame JK vyriausybė raginama uždrausti visos medvilnės importą iš Sindziango dėl susirūpinimo „priverstinio darbo režimu“ provincijoje. 

2021 metų kovo mėnesį Jungtinė Karalystė kartu su JAV, Europos Sąjunga bei Kanada įvedė naujas sankcijas Kinijos pareigūnams dėl represijų prieš uigurus ir kitas musulmonų mažumas. Briuselis, Londonas ir Otava į juodąjį sąrašą įtraukė buvusius ir esamus pareigūnus Sindziango regione – Zhu Hailun, Wang Junzheng, Wang Mingshan ir Chen Mingguo – dėl įtariamų piktnaudžiavimų, kurie sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. JK užsienio reikalų sekretorius Dominic Raab komentavo:

“Siunčiame aiškiausią pranešimą Kinijos vyriausybei, kad tarptautinė bendruomenė neužmerks akių dėl tokių rimtų ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų ir veiksime kartu siekdami atsakingų asmenų atsakomybės prisiėmimo”.

JAV

JAV tikriausiai aktyviausiai boikotuoja Kinijos produkciją. JAV po kaltinimų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (įskaitant priverstinio darbo stovyklas), elgesiu su moterimis, konfliktais su Honkongu ir Taivanu ir religinių asmenų persekiojimu Kinijoje, per daugelį metų paskatino Kinijos ekonominius boikotus. 

Bideno administracija 2021 metų kovo mėnesį pasmerkė Kinijos boikotus tarptautiniams verslams, kurie dėl priverstinio darbo naudojimo vengė Kinijos Sindziango regione gaminamos medvilnės. Tokie veiksmai įvyko po to, kai drabužių parduotuvės H&M buvo pašalintos iš Kinijos elektroninės prekybos ir žemėlapių programėlių, Kinijos vartotojams pykstant dėl ​​Švedijos drabužių prekės ženklo sprendimo nutraukti medvilnės tiekimą iš Sindziango. Nors JAV pasmerkė tokius Kinijos veiksmus, Pekine vykusio kasdienio žinių pranešimo metu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying teigė, kad įtarimai dėl priverstinio darbo, kuris buvo naudojamas Sindziange, buvo „kenkėjiškas melas“, kurį išsakė „anti-Kinijos pajėgos“.

Veiksmai prieš „H&M“ yra geras pavyzdys platesniam atsakomųjų priemonių modeliui prieš įmones, kurios prieštaravo Kinijai. 2018 metais „Costco Wholesale Corp.“ buvo užpulta Kinijos socialinėje žiniasklaidoje po to, kai internete pasirodė vaizdai apie vieno mažmenininko vadovų 2016 metų laišką Vašingtono grupei, palaikančiai Taivano nepriklausomybę.

Japonija

Japonija, kurios santykiai su Kinija saugumo klausimais po atšilusių ryšių laikotarpio vis šaltėja, nedalyvavo sankcijų akcijose 2021 metų kovo mėnesį. Japonija išreiškė savo susirūpinimą tuo, kas vyksta Sindziango regione, tačiau kol kas neketina imtis jokių veiksmų, teigiant jog:

“Užsienio valiutų ir užsienio prekybos įstatyme nėra nuostatos, leidžiančios vyriausybei vienašališkai taikyti ekonomines sankcijas, pagrįstas tik žmogaus teisių klausimu.”

Kol kas panašu, jog Japonija nori parodyti, kad ši stebi, kaip elgiasi Kinija ir kaip keisis tarptautinė situacija. Tokijas neskuba priimti drastiškų sprendimų, kadangi Japonijos ekonomika yra nemenkai priklausoma nuo Kinijos.

Iš šio ciklo straipsnio matome, jog skirtingų šalių reakcijos nėra vienodos. Trečiajame ciklo straipsnyje bus detaliau aptariama kokios yra galimos tokio boikoto pasekmės. Ką tai reiškia šalims boikotuojančioms Kiniją? Kokio atsako iš Kinijos šalys gali sulaukti?

Skaitykite toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus