AktualijosJaponija

Fukušimos avarija: kitokia kovo 11 diena

Fukušimos avarija
Rikuzentakata miestas Japonijoje po cunamio. Fotografijos autorius: Mitsukuni Sato. Licencijuota pagal CC BY 2.0 licenciją.

Lietuvoje kovo 11 d. drąsiai gali būti laikoma viena iš malonių širdžiai dienų, kadangi tądien 1990-aisais metais Lietuvoje buvo atstatyta Lietuvos nepriklausomybė. Įdomu, jog kovo 11 d. Japonijoje taip pat yra reikšminga, tačiau tikrai negali būti pavadinta malonia širdžiai diena. Lygiai prieš dešimtmetį, 2011-ųjų metų kovo 11 d. Japonijoje įvyko Fukušimos avarija.

Prieš lygiai dešimtį metų Japoniją nusiaubė neeilinis žemės drebėjimas turintis daugybę vardų – Sendajaus žemės drebėjimas, Didysis Rytų Japonijos žemės drebėjimas, 2011-ųjų Tōhoku žemės drebėjimas, ar tiesiog didysis kovo 11-osios žemės drebėjimas. Tai buvo 9 balų stiprumo žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis. Šis žemės drebėjimas yra stipriausias Japonijos istorijoje ir ketvirtas stipriausias žemės drebėjimas pasaulyje nuo 1900-ųjų metų (kuomet žemės drebėjimų stiprumas buvo pradėtas skaičiuoti kiek kitaip)

Lemtinga 2011 m. kovo 11 d.

Kaip jau buvo užsiminta, 2011-ųjų metų 11 dieną gamta vienu metu pateikė dvi staigmenasžemės drebėjimą ir jį sekusį cunamį. Šių stichijų masyvumas buvo toks, jog dėl žemės drebėjimo Žemės sukimosi ašis pakito apie 10-25 centimetrus, o žemės drebėjimą sekęs cunamis vietomis viršijo 40 metrų aukštį.

Seisminio intensyvumo žemėlapis atvaizduojantis situaciją 2011-03-11 14:46.

Abi stichijos sukėlė sunkiai protu suvokiamus nuostolius – Japonijos rytų pakrantėje pradėjo trūkinėti ir griūti pastatai, kilo gaisrai, dingo elektros tiekimas. Sendajaus miesto gyventojai teturėjo 8 minutes evakuacijai, kadangi cunamis viršijo 700 kilometrų per valandą greitį. Apie 100 evakuacijos taškų buvo užlieti, kadangi cunamis netikėtai nukeliavo net iki 10 kilometrų į žemyninę dalį.

Paskutiniais pateikiamais duomenimis, vien dėl cunamio tądien žuvo beveik 16 tūkst. asmenų, virš 6 tūkst. liko sužeisti ir apie 2500 asmenų dar vis yra laikomi dingusiais. Pagal 2015-ųjų metų duomenis, beveik 230 tūkst. asmenų dar vis negrįžo į savo senuosius namus po šio incidento.

Fukušimos avarija

Kaip bebūtų liūdna, tai nebuvo vienintelis rimtas išbandymas su kuriuo 2011-ųjų kovo mėnesį turėjo tvarkytis Japonija. Žemės drebėjimai Japonijoje yra ganėtinai įprastas reiškinys, tad pastatai ir gamyklos yra pritaikyti juos atlaikyti. Fukušimos atominė elektrinė nebuvo išimtis – tądien elektrinės sistema užfiksavo žemės drebėjimą ir iškart atjungė branduolinius reaktorius.

Nepaisant to, jog reaktorius buvo sustabdytas, darbą buvo privaloma tęsti, kadangi branduolinius reaktorius būtina atvėsinti pumpuojant ir varinėjant aušinimo skystį. Kol reaktoriai buvo aušinami dyzelinių generatorių pagalba, į branduolinę netikėtai trenkėsi maždaug 14 metrų aukščio cunamio banga. Ši banga buvo kiek per aukšta apsauginėms atominės elektrinės sienoms, tad viskas greitai buvo užlieta ir atsarginiai dyzeliniai generatoriai atsijungė.

Fukušimos atominės elektrinės reaktoriai po žemės drebėjmo ir cunamio. Fotografijos autorius: Digital Globe. Licencijuota pagal CC BY-SA 3.0 licenciją.

Nepaisant darbuotojų pastangų, branduolinis kuras trejuose reaktoriuose perkaito ir kažkiek išlydė branduolius. Natūraliai nebuvo apsieita ir be cheminių sprogimų, kurie padarė žalos pačiai atominei elektrinei ir jos konstrukcijai. Radioaktyvios medžiagos pradėjo plisti į atmosferą ir Ramųjį vandenyną. Dėl šios Fukušimos atominės elektrinės avarijos, savo namus privalėjo palikti daugiau nei 150 tūkst. asmenų, kadangi aplinka buvo radioaktyvi ir nesaugi.

Radiacijos „karštasis taškas“ Kašivoje. Fotografijos autorius: Abasaa. Fotografijos data: 2012-02.

Praėjus dešimtmečiui situacija tebėra neišspręsta – į kelis aplinkinius miestus gyventojai dar vis nėra įleidžiami, o saugiais laikomų miestų kartais prisibijo ir patys žmonės, kadangi bijo radiacijos likučių ar tiesiog turi tragiškų prisiminimų. Per ateinančius dešimtmečius bus svarbu ir galutinai sutvarkyti pačios atominės elektrinės teritoriją – išvalyti branduolinės taršos likučius, pašalinti kuro strypus ir nuspręsti kaip ir kur padėti virš 1 mln. tonų radioaktyvaus vandens.

Skaitykite toliau:

Marius Vilūnas
Interesų sritys: Kinija, ekonomika, šalių įvaizdis
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Daugiau:Aktualijos