#gegužėsGamtaCiklaiMokslas ir IT

#gegužėsGamta: Žemės drebėjimai Azijoje. Ar jų numatymas neįmanomas?

Gegužės gamta
Asociatyvi fotografija. Šaltinis: Pixabay, pagal Public Domain licenciją. Apdirbta ir pritaikyta Tolimieji.lt

Šiame #gegužėsGamta ciklo straipsnyje pažvelgsime į pavojingesnę gamtos pusę – žemės drebėjimus Rytų ir Pietryčių Azijos regionuose. Ši teritorija yra viena seismiškai aktyviausių pasaulyje ir įvairaus intensyvumo žemės drebėjimai čia vyksta kasdien. Kartais šie staigūs seisminiai judėjimai gali būti itin stiprūs ir sukelti katastrofiškų padarinių. Toliau straipsnyje apžvelgsime kaip yra nustatomi galimi žemės drebėjimai, kaip apie juos yra pranešama ir kokios pastangos Rytų ir Pietryčių Azijoje yra dedamos į šios gyvybiškai svarbios technologijos vystymą.

Kaip nustatomi būsimi žemės drebėjimai?

Seismologijos kryptis, orientuota į žemės drebėjimų nustatymą ir žmonių, gyvenviečių apsaugą, yra geriausiai išvystyta Rytų Azijos regione, tiksliau Japonijoje. Japonijos seismologijos mokslo bendruomenė buvo įkurta XIX a. pabaigoje ir buvo pirmoji pasaulyje kaip pagrindinį savo tikslą iškėlusi žemės drebėjimų nustatymą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Japonijos ir Europos seismologų bendromis pajėgomis buvo dėta daug pastangų vystant seismografines technologijas, taip bandant išrasti įrankį, galintį numatyti žemės drebėjimus. (Clancey, 2012)

Viena labiausiai žemės drebėjimų srityje vyravusių teorijų XX a. buvo Fusakichi Omori (jap. 大森 房吉, Ōmori Fusakichi) „tarpų teorija“ (ang. Gap theory). Ši teorija teigė, kad būsimų seismologinių reiškinių vietą galima nustatyti žiūrint į jau įvykusių drebėjimų žemėlapį ir nustatant juose esančius tarpus. Šie tarpai turėtų būti laikomi zonomis, kuriose greičiausiai plokštės nebeatlaikys spaudimo ir čia įvyks žemės drebėjimas. Tai išties padėjo nustatyti tokių įvykių kaip 1923 m. didžiojo Kanto žemės drebėjimo (jap. 関東大震災, Kantō daishinsai) vietą, bet nėra laikoma žemės drebėjimų nustatymo panacėja, nes negali numatyti drebėjimo laiko ar stiprumo.

Įdomu tai, kad nemaža dalis Japonijos seismologų pasitvirtinusių spėjimų yra kartais vadinami „Japonijos žemės drebėjimų Kasandromis“. Kasandra šiuo atveju reiškia nelaimės pranašautoją. Pavyzdžiui, buvo tikėta, kad Japonijos negali ištikti didesnis nei 8.5 balų stiprumo žemės drebėjimas. Tačiau 2005 m. seismologas Yasutaka Ikeda pradėjo raginti Japonijos vyriausybę atkreipti dėmesį į šalies per mažą pasiruošimą didesniems žemės drebėjimams ir įspėjo, kad netolimoje ateityje Japonija turėtų tikėtis 9.0 balų stiprumo žemės drebėjimo ir cunamio. 2011 m. kovo 11 d. Tohoku regioną ištiko katastrofiškas pasekmes atnešęs Sandajaus žemės drebėjimas.

Tokie pavyzdžiai iliustruoja žemės drebėjimų nustatymo technologijų nepatikimumą. Žiūrint į pastarųjų kelių dešimtmečių katastrofas ir seismologijos nepajėgumą kol kas tiksliai nuspėti ir įspėti žmones apie būsimas nelaimes, galima teigti, kad seismologų situacija šiuo atžvilgiu nėra tvirta.  Tačiau technologijos yra pastoviai tobulinamos ir šiuo metu egzistuoja sistemos, galinčios keliomis sekundėmis anksčiau pranešti apie žemės drebėjimą.

Žemės drebėjimų pranešimų sistemos

Nors nustatyti žemės drebėjimus kelias valandas ar dienas prieš jiems įvykstant dar nėra įmanoma, bet įspėjimų sistemos pranešančios apie tuoj įvyksiantį žemės drebėjimą egzistuoja seismiškai aktyviuose regionuose. Pavyzdžiui, Japonijoje žemės judėjimo pasikeitimus seka Japonijos meteorologijos agentūra (jap. 気象庁, Kishō-chō, trump. JMA), o Indonezijoje – Meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra (ind. Badan Meteorologi, Klimatologi, dan Geofisika, trump. BMKG).

Įspėjamasis Japonijos NHK televizijos siganalas apie žemės drebėjimus

Japonijoje apie žemės drebėjimus įspėti yra naudojamas ankstyvasis įspėjimas apie žemės drebėjimus (jap. 緊急地震速報, Kinkyū Jishin Sokuhō, ang. Trump. EEW). Kai dviem arba daugiau iš šalyje esančių 4,235 seismometrų yra nustatomas vadinamoji P banga, JMA išanalizuoja duomenis ir nustato galimą drebėjimo epicentrą. Įtariamai stipraus drebėjimo atveju, tai leidžia agentūrai laiku įspėti specifinių prefektūrų komunikacijos (TV ar mobilaus ryšio) centrus apie pavojų. Televizijos stotys turi nustatytas įspėjamąsias žinutes, kurias parodo ekrane kelios akimirkos iki judėjimo pradžios. Mobilieji Japonijos tinklai į vartotojų įrenginius taip pat išsiunčia įspėjimą, pranešantį apie drebėjimą ir nurodo žmonėms saugotis, būti atsargiems (JMA, 2018). Nors įspėjimai yra ištransliuojami kelios sekundės iki drebėjimo, bet visgi yra naudingas įrankis, leidžiantis žmonėms surasti saugią vietą prieš prasidedant pavojingai situacijai.

Japonijos televizijos laidų vedėja praneša apie įvyksiantį žemės drebėjimą

Indonezijoje pavojingesni nei žemės drebėjimai yra cunamiai ir galimi ugnikalnių išsiveržimai. BMKG dažniausiai siunčia įspėjimus po stiprių žemės drebėjimų, galinčių sukelti cunamius ar ugnikalnio išsiveržimus. Dėl to, kad šios dvi antrinės stichinės nelaimės įvyksta neiškart, žmonės turi nemažą galimybę saugiai pasitraukti iš būsimo įvykio vietos. Vis dėlto, ši praktika nėra absoliučiai teisinga. To pavyzdys – 2018 m. Sulavesi salą užklupęs, žemės drebėjimą sekęs, cunamis. Iš karto po 7.5 intensyvumo žemės drebėjimo BMKG išsiuntė įspėjimą regiono gyventojams apie būsimą cunamį, bet maždaug po 30 minučių šį įspėjimą atšaukė. Netrukus po to, į Palu miestą Sulavesi saloje smogė daugiau nei 6 m. aukščio bangos, sukeldamos tragiškus padarinius. Atšaukimo priežastimis yra laikomi netikslūs seismografiniai duomenys ir galimai bloga telekomunikacinių bendrovių iniciatyva, siunčiant įspėjamąsias žinutes regiono gyventojams. (BBC, 2018)

Būsimi žemės drebėjimai – dar neįminta mįslė

Duomenų apie jau įvykusius ir dabar vykstančius žemės drebėjimus yra surinkta ir vis dar renkama itin daug. Tačiau tikslų būsimų žemės drebėjimų laiką ir vietą nustatymą galima laikyti dar neįminta mįsle. Nuo į žmonių saugumą orientuotos seismografijos mokslo pradžios jau buvo padaryti didžiuliai žingsniai progreso ir technologijų tobulinimo link. Egzistuojančios technologijos jau padeda nuo žalos išgelbėti tūkstančius žmonių.

Tik nesena istorija nurodo, kad visapusės apsaugos vis dar nėra. Žemės plokščių judėjimo procesai šiandien dar yra ne iki galo įminta mįslė. Seismologinių technologijų tobulinimas yra opi problema visiems seismiškai aktyvių šalių visuomenės ir valdžios sluoksniams, nes galimi katastrofiški įvykiai paliečia kiekvieną valstybės sritį. Tarptautinėmis pastangomis ir toliau yra tobulinamos šios technologijos. Jos atneš ne tik svarbaus suvokimo apie mūsų planetos struktūrą, bet ir saugesniu padarys seismiškai aktyviuose regionuose gyvenančių žmonių gyevnimus.

Skaitykite toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus