#gruodžioGrotuvas: Kiniškas repas (II dalis)

Pirmoje #gruodžioGrotuvas: Kiniškas repas dalyje apžvelgėme repo, kaip muzikos žanro, pagrindinius elementus, jo atsiradimą Kinijoje ir pirmuosius tikrus gyvavimo metus tarp 2000 ir 2010-ųjų metų. Šioje dalyje apžvelgsime kiek užaugo kiniškas repas iki 2020-ųjų metų – kokios įvyko evoliucijos, kaip pasikeitė požiūris į muzikos atlikėjus ir kokios problemos kaustė tolimesnę kiniško repo sklaidą.

Vėlgi, kaip ir pirmoje šios straipsnių serijos dalyje, norint keliauti po kiniško repo pasaulį, būtina suprasti bendruosius repo elementus.

Kaip jau žinome, repas susideda iš trijų pagrindinių elementų – turinio, tėkmės ir pateikimo. Visi šie trys elementai gali atitinkamai kisti atsižvelgiant į MC (arba reperio) gyvenamąją vietą ar regioną. Įvairios specifiniam regionui priskiriamos socialinės problemos dažnai būna minimos repo dainose. Ta pati gyvenamoji vieta taip pat gali daryti įtaką ir pačio repo kūrinio tėkmei ar pateikimui, kadangi atsiranda skirtingas dialektas – žodynas, tarmė ir kitos kalbinės detalės.

Tokie skirtumai tarp regionų lemia keletą svarbių dalykų. Visų pirma, stiprina priešpriešą tarp jau egzistuojančių repo atlikėjų. Atlikėjui iš vieno regiono gali tiesiog atrodyti, jog kito regiono atlikėjas visiškai ignoruoja ar netinkamai interpretuoja svarbią socialinę problemą.

Antra, tie patys skirtumai gali lemti naujų regionų įsitraukimą į repo pasaulį. Situacija tokia, jog repas specifiniame regione yra populiarus ir žmonės jo klausosi, tačiau vienas iš pagrindinių repo elementų, turinys, klausytojui tiesiog nėra aktualus. Kodėl Kinijos provincijoje gyvenančiam klausytojui turėtų būti aktualios problemos apie JAV vykstančius gaujų karus ar narkotikus?

Būtent toks skirtumas tarp aplinkų kuriose gyvena repo klausytojai, lėmė, jog Kinijoje visų pirma gimė Pekino repas. Apie du pagrindinius to meto atlikėjus, MC HotDog ir Hidden, kurie priklausė būtent Pekino repo mokyklai, jau rašėme pirmoje #gruodžioGrotuvas: Kiniškas repas dalyje.

Trečiasis repo muzikos projektas Kinijoje kurį apžvelgsime, yra 2006-aisiais susiformavusi Big Zoo. Grupė laimėjo keletą muzikinių apdovanojimų ir apart to nieko didingo nenuveikė, tačiau pasižymėjo vienu esminiu bruožu. Tai buvo pirmoji repo grupė iš Čengdu (kin. 成都 Chéngdu) miesto kuris yra Sičuano (kin. 四川 Sìchuān) provincijoje. Būtent Big Zoo buvo pirmasis sėkmingas repo muzikos projektas kuris nėra kildinamas iš Pekino ir nėra siejamas su Pekino repu.

Big Zoo repo stilius yra lyginamas su Sičuano provincijos maistu – karštas ir aštrus, o svarbiausia, atliekamas Sičuano kalbos dialektu, kuris kiek skiriasi nuo plačiausiai Kinijoje kalbamo, mandarinų dialekto. Galimai šios grupės dėka gimė Sičuano ar Čengdu repas.

Labai realu, jog tie patys Big Zoo lėmė, jog Sičuano provincijoje sparčiai pradėjo populiarėti repas. 2008-aisais metais įsikūrė Čengdu Repo Namai (angl. Chengdu Rap House) kurie nors ir neturėjo realios ir pastovios fizinės vietos, tačiau buvo it vietos judėjimas, kurio dėka norintys galėjo įsitraukti į hiphopo subkultūrą ir tarpusavyje tobulinti savo repo įgūdžius.

Nepaisant visų proveržių, kiniškas repas liko tame pačiame lygmenyje. Grupės laimėdavo antrarūšius muzikinius apdovanojimus, retkarčiais jų kūrinius būdavo galima išgirsti radijuje, kartais reperiai dalyvaudavo muzikiniuose šou kaip Kinijos Daina (angl. Song of China) (lietuviškas atitikmuo būtų kažkas panašaus į X-Faktorių).

Problema buvo tame, jog besidominčių kinišku repu buvo daug, tačiau apart keletos sėkmingų projektų, į repo grupes Kinijoje nebuvo žiūrima rimtai. Buvimą reperiu Kinijoje drąsiai buvo galima prilyginti ne profesijai ar pragyvenimo šaltiniui, o tiesiog hobiui, ar būdui, perteikti įvairias socialines problemas.

Situacija pradėjo keistis į gerąją 2016-aisias metais. JAV įsikūrusi marketingo ir muzikos kompanija 88rising (aštuonetas kinų kultūroje reiškia sėkmę) nusistatė pagrindinį tikslą – išpopuliarinti Azijos repą JAV rinkoje. Kaip Kinijos repo atstovai buvo pasirinkti Higher Brothers. Susiformavę būtent Čengdu mieste ir buvę Čengdu Repo Namų nariai labai greitai patapo pagrindiniu „kiniško repo eksportu” pasaulyje. Absoliuti dauguma šios grupes vaizdo įrašų YouTube platformoje turi virš 1 mln. peržiūrų, o jų debiutinis singlas Pagaminta Kinijoje (angl. Made in China) šiuo metu turi virš 20 mln. peržiūrų.

Grupė savo muziką atlieka anglų, kinų-mandarinų ir Sičuano dialektu. Kaip teigia patys, toks varijavimas tarp trijų kalbų, leidžia daug lengviau suktis tarp trijų pagrindinių repo elementų, kadangi atsiradus problemai su skambesiu ar prasme, tiesiog galima pasirinkti žodį iš kitos kalbos.

Situacija dar labiau pagerėjo 2017-ųjų viduryje, kuomet prasidėjo muzikos šou „Kinijos Repas“ (angl. The Rap of China). Šį projektą transliuoti apsiėmė iQIYI, video transliacijų internete gigantas. Projekto esmė – dalyviai kas savaitę kovoja vienas prieš kitą freestyle kovose. Tai yra repo rūšis, kuomet dvi pusės improvizuoja savo kūrinio žodžius ir bando nurungti oponentą. Kas yra freestyle kovos nugalėtojas, nusprendžia komisija.

Be jokių abejonių, šis projektas atnešė didžulę naudą visoms pusėms. Projekto dalyviai susilaukė dėmesio ir į juos buvo žiūrima kaip į profesionalius atlikėjus; projekto organizatoriai susilaukė didžiulio susidomėjimo šiuo projektu; o pati Kinija atsivėrė naują priėjimą prie rinkos. Viso projekto metu rodomos reklamos buvo taikomos į jaunimą ir veikė labai sėkmingai.

Nepaisant didžiulės naudos kurią Kinijai davė repo iškėlimas, atsirado ir problemų. 2018-aisiais metais „Kinijos Repas“ pirmojo sezono nugalėtojas, PG One, įsivėlė į mažą skandalą, tačiau šis skandalas patapo didžiule problema visam hiphopo subkultūros judėjimui Kinijoje.

Viskas prasidėjo tuo, jog Kinijos žiniasklaidoje buvo pranešta apie PG One romaną su kita vedusia moterimi. Šis pranešimas niekada nebuvo paneigtas ar patvirtintas, tačiau suveikė kaip degtukas lėmęs didelį gaisrą. Greitu metu pasipylė kaltinimai į PG One pusę, jog jo atliekamos dainos yra kupinos seksizmo ir žeminimo apraiškų. Viena iš jo dainų, „Kalėdos“, buvo interpetuota kaip skatinanti narkotikų vartojimą už žodžius „white powder walking on the board“. Kinijos Moterų Naujienos (angl. China Women‘s News) apkaltino PG One mizoginija (neapykanta moterų atžvilgiu).

Tuo pat metu kai vyko šis skandalas, buvo priminta apie Kinijos televizijos taisykles, kuriose yra keturi punktai kuriais reikia vadovautis kviečiant svečius. Draudžiama transliuoti programas su svečiais, kurie „turi žemas moralines vertybes; yra vulgarūs ir prasto skonio; turintys neaiškių ketinimų; šiuo metu yra kontraversiškame skandale“. Prie šių punktų priminimo, buvo pridėja, jog transliacijose nebus galima rodyti jokio su hiphopo subkultūra susįjusio turinio.

Savaičių bėgyje prasidėjo karpymas ir visi televizijoje transliuojami reperiai ar jų kūriniai, tiesiog buvo iškirpti. Svarbu suprasti, jog projektas „Kinijos Repas“ ir toliau tęsiasi, kadangi tai nėra televizijoje transliuojamas projektas.

Bet kuriuo atveju, tai sudavė didžiulį smūgį Kinijos hiphopo subkultūrai, nes visų pirma, atlikėjams užsidaro (arba stipriai pasunkėja) galimybė patapti vietos superžvaigždėmis ir būti rodomais per televiziją. Antra, kenčia bendrai visos hiphopo subkultūros įvaizdis, kadangi dauguma reperių yra matomi kaip nusižengiantys vertybėms, įmantys blogą įtaką iš JAV ir tiesiog tampa matomi kaip tie, kurie nėra verti visuomenės dėmesio.

Ganėtinai drąsiai galima teigti, jog kiniškas repas padarė gan ženklų progresą tarp 2010-2020-ųjų metų, lyginant su dešimtmečiu prieš tai. Atlikėjai daug drąsiau lindo iš pogrindžio ir dabar jau turi atskirą projektą kur gali parodyti savo įgūdžius. Kinijos visuomenė taip pat susipažino su hiphopo subkultūra ir pagrindiniais šios subkultūros elementais. Galų gale, į užsienio rinkas prasidėjęs kiniško repo eksportas neša papildomą naudą ir Kinijai.

Tolimesnė šio muzikos žanro Kinijoje ateitis nėra aiški, kadangi populiarumas ir pačios visuomenės priėmimas yra nukritęs lyginant su piku 2017-aisiais metais.

Nepaisant to, prisimenant DJ V-Nutz žodžius, galbūt tai ką girdime dabar, dar nėra tikrasis kiniškas repas? Galbūt švieži repo kūriniai dar vis yra persmilkę įtaka iš JAV ir todėl Kinijos visuomenė taip vangiai prisileidžia šį muzikos stilių? Belieka laukti ką ateityje pateiks kiniško repo artistai ir galbūt tuomet, įvykus dar vienai evoliucijai, išgirsime kas išties yra kiniškas repas, o ne JAV repas atliekamas kinų kalba?

• Wai-Chung Ho, Popular Music, Cultural Politics and Music Education in China, 2017.
• Paul Edwards, How to Rap 2: Advanced Flow & Delivery Techniques, 2013.
• NPR, Made in China: Hip-Hop Moves East, 2007.
• Travel China1, Shuilaibao, 2019.
• Daxueconsulting, Feeling the beats of the Chinese rap culture, 2020.
• BBC, China’s fledgling hip-hop culture faces official crackdown, 2018.
• VICE, The 7 Rappers Turning Chengdu into China’s Unlikely Hip-Hop Hotspot, 2019.
• Tolimieji, #gruodžioGrotuvas: Kiniškas repas (I dalis)