Japonijos „Janki“ (sub)kultūra ir jos reikšmė

Šaltinis: Jeff Harris, Outsider Japan

Nors konservatyvi išvaizda ir santūrus elgesys yra dažnai tapatinami bruožai su Japonijos kultūra, bet neretu atveju Japonijos gatvėse galima pastebėti nekonformistiškai atrodančius, „Janki“ (jap. ヤンキー, yankii) vadinamus jaunuolius. Janki įmantrios ir spalvotos šukuosenos bei ryškus aprangos stilius be abejonės iššaukia praeivių dėmesį. Šie jaunuoliai turi savitą elgesio kodeksą ir yra laikomi viena seniausių gyvų Japonijos subkultūrų.

Kaip atrodo ir elgiasi Japonijos „Janki“?

Janki kaip subkultūra pradėjo vystytis ir populiarėti devintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Turbūt ryškiausias Janki jaunuolių bruožas – jų išvaizda. Įvairiaspalvės, detaliai suformuotos šukuosenos ir ekstravagantiškas aprangos stilius. Janki atstovai žinomi ir už savo specifinį dialektą ir aršiai įvardinamu elgesiu.

Devintajame dešimtmetyje Janki jaunuoliai plačiai buvo siejami su nepilnamečiais įstatymų pažeidėjais ir agresyviai besielgiančiais jaunuoliais. Šie jaunuoliai dažniausiai augdavo darbininkų klasės šeimose, formuodavo itin uždarus draugų ratus. Vėliau gyvenime Janki jaunuolių vaikinai eidavo į statybos profesijas, o merginos, dažnai vadinamos „yan-mama“, tapdavo jaunomis mamomis, taip pat dažnai mesdamos mokyklas.

Tačiau dvidešimt pirmajame amžiuje Janki dažniau yra įvardinami kaip „švelnieji Janki“ arba „atsipūtę Janki“. Harada Yohei šiuos švelniuosius maištautojus apibūdina kaip „socialiai, bet ne politiškai konservatyvūs jaunuoliai, atsakingi už nemažą dalį dabartinių protestų prieš neapykantos kalbą.“ (Nippon, 2014) Jis tęsia teigdamas, kad Janki išvaizda vis dar yra iššaukianti, bet jų elgesys yra ženkliai švelnesnis nei devintajame dešimtmetyje. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje Janki yra dažniausiai įvardinami kaip konservatyvūs, sėslūs žmonės, besirenkantys socializuotis artimuose šeimos ir draugų ratuose.

Visuomenės reakcija į Japonijos „Janki“

Nors laikui bėgant Janki jaunuoliai tapo mažiau maištaujantys, bet vis dar nėra pilnai pripažįstami Japonijos visuomenėje. Janki smarkiai kontrastuoja su standartinėmis gerą išsilavinimą ir karjerą pabrėžiančiomis Japonijos kultūros vertybėmis. Labiausiai dėl savo pobūdžio nesiekti aukštojo išsilavinimo, dažnai būnant apribotiems fizinio darbo. Janki merginos – „Jan-mama“ taip pat dažnai jaučia diskriminaciją, daugiausia dėl per anksti pradėtos šeimos. (Buck, 2016)

Tačiau per paskutinius dvidešimt metų, Janki susilaukė nemenko pripažinimo populiariojoje, pramogų žiniasklaidoje. Vienas to pavyzdys – „Jan Mama komiksai“, buvę itin populiarūs Japonijoje dešimtajame dešimtmetyje. Tokio ir panašaus pobūdžio Janki pavaizdavimas „skatino supratingumą ir vadinamą (moralinės) paramos ratą prieš tai ypatingai izoliuotai visuomenės daliai.“ (Sugahara, 2018)

Vis dėl to Janki „sėkmės istorijos“ vis dar yra laikomos ypatingų sunkumų perkopimo pasakojimais. Pavyzdžiui, naujienlaiškio „Diplomas“ interviu su ex-Janki nariu Takuya Suzuki nupasakoja jo atsiskyrimą nuo šios kultūros kaip neapsakomai sunkią, bet akis atveriančia patirtimi. (Ryan, 2014) Iš tokių pasakojimų, galime suprasti, kad nors ir labiau integruoti į bendrąją Japonijos visuomenę, Janki vis dar yra labai izoliuota ir glausta bendruomenė.

Žvelgiant į Janki (sub)kultūros šaknis, jų bendravimą tarpusavyje ir su plačiąja visuomene, galima pastebėti, kad Janki nėra vien tik stilius, o taip pat sunkiai gali būti apibrėžiamas subkultūros terminu. Galbūt tikslingiau Janki būtų apibrėžti kaip socialinę grupę, o galbūt kaip konservatyvios Japonijos kultūros kontr-kultūriniu reiškiniu. Jų uždaros bendruomenės išdidžiai laiko save Janki ir dauguma jų narių „neišauga“ iš šio gyvenimo būdo. Tai, kartu su jų išskirtine išvaizda, kalbėsena ir manieromis ir didelė priežastis to, kodėl Janki dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje Japonijoje vis dar yra ryškiai matoma grupė.