Taivano nepriklausomybės klausimas šiuolaikinėje politikoje dažnai sukelia daug diskusijų. Dėl fakto, jog pati Kinija nelaiko Taivano atskira ir nepriklausoma šalimi, nėra keista, jog kiekvienas Taivano politinis ar diplomatinis ėjimas yra akylai stebimas Kinijos. Būtent dėl to JAV ir Taivano atstovų susitikimas taip pat sulaukė Kinijos dėmesio.
Nors Taivanas oficialiai neturi diplomatinių santykių su JAV, 2020 metų rugpjūčio pradžioje pradėjus šiltėti Taivano ir JAV santykiams, kyla klausimas, koks iš tikrųjų yra šių santykių likimas, bei ar JAV bedradarbiavimas su Taivanu iš tikrųjų reiškia Taivano diplomatinių santykių situacijos gerinimą?
Pirmasis susitikimas
Pirmasis JAV ir Taivano atstovų susitikimas vyko rugpjūčio 9 dieną. JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretorius Alex Azar lankėsi Taivane, susitikdamas su prezidente Tsai Ing-wen. Toks apsilankymas buvo pirmasis JAV pareigūnų apsilankymas Taivane po diplomatinių santykių nutraukimo 1979 metais. Susitikimo metu Alex Azar teigė, jog pagrindinės pokalbių temos bus:
- Taivano pripažinimas, kaip atviros ir demokratiškos visuomenės, kuri sėkmingai susidorojo su „Covid-19“.
- Dar kartą patvirtinti Taivaną kaip ilgalaikį JAV partnerį ir draugą.
- Taivanas nusipelno būti pripažintas pasauliniu sveikatos priežiūros lyderiu, turinčiu puikių rezultatų prisidedant prie tarptautinės sveikatos priežiūros gerinimo.
Toks Taivano pripažinimas yra itin svarbus, kadangi „Covid-19“ pandemijos metu Taivane buvo užfiksuota mažiau nei 480 užsikrėtimų bei 7 mirtys. Iš Uhano skrydžius Taivanas nutraukė jau sausio 23 dieną, taip pat įvesdami privalomą karantiną atvykstantiems žmonėms. Svarbu pažymėti, jog Taivanas nėra Pasaulio Sveikatos Organizacijos narys, nes jo nepripažįsta nei Kinija, nei Jungtinės Tautos.
Antrasis susitikimas
Antrą kartą per šiuos du mėnesius JAV pareigūnui atvykstant į Taivaną, šį kartą Taivane apsilankė JAV ekonomikos augimo, energetikos ir aplinkos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Keith Krach. Pareigūnas į Taivaną atvyko rugsėjo 17 dieną, kur rugsėjo 19 dieną atstovavo JAV buvusiam Taivano prezidentui Lee Teng-hui skirtame paminėjimo renginyje.
Tačiau toks JAV pareigūnų atvykimas į šalį, ekspertų nuomone, nebuvo tik pagarbos išreiškimo labui. Manoma, jog į Taivaną Keith Krach atvyko ne tik tam, kad sudalyvautų minėjime, tačiau ir tam, jog supykdytų Pekiną. Taip pat, apart to, jog Keith Krach į Taivaną atvyko išreikšti pagarbos buvusiam Taivano prezidentui, kitos JAV atstovo veiklos žiniasklaidai nebuvo atskleistos.
Kinijos atsakas
Po dviejų per pastaruosius du mėnesius įvykusių JAV ir Taivano susitikimų, Kinija nepabijojo išreikšti savo pozicijos. Pati Kinija teigia, jog Taivanas yra tik provincija-pabėgėlė. Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat leido suprasti, kad Kinija nepalaiko Taivano ir JAV ryšių. Po pirmojo susitikimo paskelbimo, atstovas teigė, jog „Kinija tvirtai prieštarauja bet kokiai oficialiai JAV ir Taivano sąveikai“.
Rugsėjo 18 dieną Kinijos gynybos ministerija paskelbė naujas karines pratybas Taivano sąsiauryje, kurias atstovas Ren Guoqiang pavadino „teisėtais ir būtinais veiksmais“, paskatintus JAV ir Taivano santykių vystymosi.
Tačiau tokie Kinijos veiksmai nėra pirmieji, kadangi rugsėjo 10 dieną Taivanas įspėjo Pekiną už faktą, jog pratybų metu šių oro pajėgos 21 kartą įžengė į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ang. Air defense identification zone).
Taivano pagalbos šauksmas?
Po antrojo JAV pareigūno atvykimo į Taivaną, Taivano užsienio reikalų ministras Joseph Wu paragino tarptautinę bendruomenę padėti apginti savo šalį nuo stiprėjančios karinės grėsmės iš Kinijos, bijodamas „realios karo galimybės“. Tokia užsienio reikalų ministro pozicija nėra netikėta, kadangi Kinija vis daugiau dėmesio skiria savo karinių pajėgų didinimui, o atviras Kinijos pareiškimas, jog šie nori Taivaną ir vėl „prijungti“ prie Kinijos, sukelia tik dar daugiau baimės.
Kinijos valstybinė žiniasklaida taip pat teigė, kad Taivanas „griauna savo strateginius manevravimo sugebėjimus visiškai stodamas į JAV pusę“, padidindamas karinio konflikto riziką. Tai tik sustiprina Joseph Wu nuomonę, jog karo grėsmė yra itin reali. Prie Kinijos pykčio taip pat prisidėjo ir susitikimas tarp JAV ambasadoriaus Jungtinėse Tautose ir Taivano aukščiausio atstovo Niujorke.
Joseph Wu kalbėdamas apie Kinijos grėsmę taip pat teigė jog:
„Pastaruosius kelerius metus mes labai stengėmės sustiprinti savo gynybinį pajėgumą, tačiau tuo pačiu norime leisti tarptautinei bendruomenei suprasti, kad Taivanui, kaip demokratijai, grėsmę kelia Kinija, kuri yra autoritarinė šalis, bandydama išplėsti savo įtaką“.
Kad ir kaip būtų, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi apkaltino JAV, jog būtent JAV tiesiogiai kišasi į teritorinius ir jūrinius ginčus regione. Wang Yi taip pat teigė, jog „tokie veiksmai tampa didžiausiu militarizacijos veiksniu Pietų Kinijos jūroje“, leisdamas aiškiai suprasti, jog Kinija savo veiksmus pateisina JAV įsikišimu į regioną.
Šaltiniai
- BBC, JAV pykdo Kiniją apsilankius Taivane, 2020.
- CNN, JAV vykdo antrą aukšto lygio vizitą Taivane per du mėnesius, kol Pekinas didina karinį spaudimą, 2020.
- Theguardian, Taivanas po JAV pareigūno atvykimo, ragina pasaulinę koaliciją prieš Kinijos agresiją, 2020.
- South China Morning Post, Pekinas perspėja, kad imsis „būtino atsakymo“ į JAV diplomato Taivano vizitą, 2020.
Skaitykite toliau
- Tolimieji, Taivane įvykdytas keleivinis skrydis į niekur, 2020.
