#rašomeEkonomikaKinija

Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos

Kinija, JAV, PPO, Pasaulio prekybos organizacija

PPO, plačiai žinoma kaip Pasaulio prekybos organizacija, yra tarptautinė organizacija dirbanti su mainais tarp valstybių. Organizacija nustato taisykles, prižiūri skaidrumą ir sprendžianti iškilusius konfliktus. Visos organizacijos narės yra vienodai svarbios, kadangi visi nutarimai turi būti priimami vienbalsiai. Valstybei įstojimas į tokią organizaciją reiškia daug lengvesnę prekybą. Atsiranda nauji ryšiai su partnerėmis-valstybėmis, bei mokami mažesni mokesčiai vykdant prekybą su senais partneriais.

2001-aisais metais, šiek tiek vėliau negu Lietuva, Kinija prisijungė prie vienos didžiausių pasaulinių organizacijų. Šįkart atskleisime, kaip vyko Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos, su kokiomis problemomis Kinija susidūrė, ir galų gale – kodėl šis prisijungimas gali būti laikomas lemtingu.

PPO narių reakcija į Kinijos norą prisijungti prie PPO

Kaip jau buvo minėta, visi nutarimai vykdomi Pasaulio prekybos organizacijoje turi būti vienbalsiai – visos narės-valstybės turi būti tos pačios nuomonės. Elementaru, jog organizacijoje, kurioje jau yra 142 narės-valstybės, nuomonės dažnai prasilenkia, tačiau vis vien būna randamas kompromisas. Nepaisant to, Kinijos stojimo į PPO atveju, dalis narių nebuvo linkę ieškoti kompromiso.

Kinija dar prieš 2001-uosius metus bandė aplikuoti į Pasaulio Prekybos Organizaciją, tačiau JAV, Europos šalys ir Japonija, tokią aplikaciją atmetė. Šalys reikalavo, jog Kinija visų pirma įvykdytų ekonomines reformas savo šalyje ir tik tada grįžtų su aplikacija. Reikalavimai buvo motyvuojami tuo, kad Kinijos esama vidaus ekonominė politika nesutaptų su PPO ekonomine politika ir atsirastų suirutė administruojant mainus tarp Kinijos ir kitų PPO narių.

Kinijai 1997-1998 metais įvykdžius reformas, išryškėjo kitas faktorius kodėl Kinijai atsiranda problemų dėl prisijungimo prie Pasaulio Prekybos Organizacijos – dalis PPO narių bijojo augančios Kinijos ekonomikos ir galimos grėsmės. 1978 metais Kinijos lyderiu tapęs Deng Siaopinas (kin. 邓小平 Dèng Xiǎopíng) pradėjo ekonominę reformą kuri dar yra žinoma kaip „Kinijos atsidarymas“. Kinija pradėjo prekių eksportą į kitas šalis ir šalies ekonomika labai sparčiai praėjo augti.

2000-aisais metais Kinija pasaulyje jau buvo žinoma kaip viena didžiausių, tačiau vis dar augančių, pasaulio ekonominių rinkų. Logiškai mąstant – ar gali tikėtis būti rimtai priimamas, ar vadintis vienu iš ekonominių lyderių pasaulyje, jei nesi pagrindinės prekybos organizacijos narys? Situacija patapo aiški – Kinijai norint didinti savo ekonominę įtaką pasaulyje ir gauti pripažinimą, buvo būtina tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare. To dalis PPO narių bijojo, kadangi PPO narės tarpusavyje atlieka tarpusavio mainus mokėdamos mažesnius mokesčius, kas reišktų dar lengvesnį Kinijos sprintą į pasaulio ekonominių galiūnų viršų.

Ambicingas tuometinio JAV prezidento planas

Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos tapo daug realesnis 1999 metais. Tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas nusprendė kai ką netikėto – kviesti Kiniją prisijungti prie PPO ir net užtarė Kiniją prieš kitas PPO nares. Toks ambicingas JAV prezidento veiksmas galimai atrodė drąsus, ar net keistas, kitoms šalims. Laikui bėgant paaiškėjo, jog Bilas Klintonas buvo surezgęs planą kuris atneštų didžiulę ekonominę naudą JAV, Kinija gautų išsvajotąją PPO narės kėdę organizacijoje, o visos kitos PPO narės liktų nenuskriaustos.

Bilas Klintonas savo sprendimą rėmė tuo, jog Pasaulio prekybos organizacija negali vadintis sėkminga pasauline organizacija, kadangi tarp PPO narių nėra Kinijos – jau stiprios, tačiau dar vis augančios ekonominės galiūnės.

Bilas Klintonas
JAV Prezidentas (1993-2001) Bilas Klintonas

Visų pirma, JAV prezidentas numatė, jog Kinija privalės prisitaikyti prie Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir nuostatų, kas Kiniją išmuštų iš įprastų vėžių ir galimai prislopintų ekonominį augimą. Antra, visiems plačiai žinoma Kinijos politinė valdymo forma, neišvengiamai turėtų bendradarbiauti su Vakarų šalių politinėmis sistemomis – kas galimai reikštų Kinijos vesternizaciją ir komunizmo slopinimą. Trečia, ir JAV bene svarbiausia – mažesni mokesčiai atliekant mainus tarp JAV ir Kinijos, kas reikštų JAV ekonomikos stiprėjimą.

Visi šie galimi laimėjimai suviliojo JAV prezidenta Bilą Klintoną ir jis nusprendė palaikyti Kinijos prisijungimą prie Pasaulio prekybos organizacijos. 2001-ųjų metų gruodžio 11-tą dieną Kinija tapo 143-ioji Pasaulio prekybos organizacijos narė.

Kokius rezultatus atnešė B. Klintono planas?

Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo Kinijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos jau galime skaičiuoti viščiukus ir apžvelgti ar ambicingas Bilo Klintono planas išsipildė.

Galima pradėti tuo, jog didžiausia nugalėtoja liko Kinija. Akvaizdu, jog prisitaikymas prie Pasaulio prekybos organizicijos taisyklių ir nuostatų Kinijos iš vėžių neišmušė ir turim tai ką matom dabar – Kinija yra viena iš ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje ir daugelyje kategorijų pirmauja. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo Kinijos įstojimo į PPO, 2009 m. Kinija pralenkė Vokietiją ir tapo didžiausia eksportuotoja pasaulyje.

Žemiau pateiktoje iliustracijoje matomas aiškus Kinijos BVP rodiklio augimas nuo 2001 metų (pažymėta raudonu tašku). Drąsiai galima teigti, jog Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos reiškė didžiulį postūmį į priekį Kinijos ekonomikai.

Kinijos BVP po Kinijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos
Kinijos BVP augimas (1975-2020) (BVP skaičiuojamas mlrd. JAV dolerių) https://www.macrotrends.net/countries/CHN/china/gdp-gross-domestic-product

Bilas Klintonas taip pat tikėjosi, jog Kinija dažniau bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis, ypač Vakarų, pradės vesternizuotis ir komunizmas Kinijoje silpnės. Ironiška, tačiau atsitiko priešingai – Kinijos ekonominis augimas tik sustiprino Kinijos Komunistų partijos įtaką šalyje. Dabartinis Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (kin. 习近平 Xí Jìnpíng) teigia, jog būtent Komunistų partijos dėka, Kinija pasiekė tai, ką turi dabar.

Galų gale svarbu apžvelgti, ar bent jau išsipildė Bilo Klintono ambicijos sustiprinti JAV ekonomiką. Į šį klausimą vieno atsakymo nėra – JAV ekonomika buvo paliesta iš abiejų – teigiamų ir neigiamų pusių. Natūralu, jog JAV ir Kinijai būnant PPO narėmis ir partnerėmis, mokesčiai prekybai ženkliai sumažėjo. Prisimenant, jog Kinija yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje – iš to laimi JAV.

JAV taip pat gavo daug lengvesnį ekonominį priėjimą į vieną didžiausių pasaulio rinkų su 1,4 mlrd. gyventojų. Tačiau lygiai taip pat ir Kinija gavo priėjimą prie JAV rinkos. Kaip teigia asmeninis Donaldo Trumpo patarėjas prekybos klausimais, Robert Lighthizer, – leidimas Kinijai prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos buvo „istorinė klaida JAV kainavusi milijonus darbo vietų ir milijardus dolerių“. Kiniškos gamybos prekės staigiai pradėjo plūsti į pasaulio, įskaitant JAV, rinkas.

Istorinė klaida JAV kainavusi milijonus darbo vietų ir milijardus dolerių

Lemtingas postūmis į priekį

Drąsiai galima teigti, jog Kinijos prisijungimas prie Pasaulio prekybos organizacijos pasauliui reiškė daug. Kinijai tai atvėrė naujas ekonominės plėtros galimybes ir leido iškilti tarp pasaulinių lyderių. Pasaulinė rinka greitai priprato prie kiniškų prekių ir jos tapo neatsiejama dalimi mūsų aplinkos. Vienintelė pralaimėtoja šioje istorijoje galėtų būti JAV, tačiau sunku prognozuoti kaip viskas būtų susiklostę be JAV išreikšto palaikymo Kinijos link. Bet kuriuo atveju, Kinija būtų greitai prisijungsi prie PPO ir be JAV palaikymo, tad tai ką turime dabar – galimai buvo neišvengiama.

Skaitykite toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Daugiau straipsnių iš#rašome