Kosminės lenktynės prasidėjo XX a. antrojoje pusėje, kuomet JAV ir Rusija „kovojo“ dėl pirmosios valstybės, sėkmingai nutupdžiusios žmogų mėnulyje, vardo. 1969 m. šias mėnulio lenktynes laimėjo JAV, kuomet NASA sėkmingai įvykdė Apollo 11 misiją. XXI a. pradžioje kosminės programos kelia naują tikslą – Marsas. Tačiau šiose kosminėse lenktynėse dalyvauja naujas varžovas NASA programai – Kinijos kosminė programa. Šiame #vasarioVakarai ciklo straipsnyje trumpai aptarsime kodėl Kinijai yra svarbus jų kosminės programos vystymas ir kaip naujosios kosminės lenktynės daro įtaką Kinijos ir JAV tarpusavio santykiams.
Kinija – naujasis žaidėjas kosminėse lenktynėse
Nors JAV vis dar yra pirmoji valstybė pasaulyje, pagal investicijų kiekį, skiriamų kosmoso tyrinėjimams, bet pastaraisiais metais Kinija aplenkė Rusiją ir dabar yra antroji po JAV valstybė pagal šiuos rodiklius. (USC, 2020) Kinijos „Chang‘e“ misijoms jau kelis kartus pavyko sėkmingai nutupdyti bepilotį erdvėlaivį ant mėnulio paviršiaus, įstatyti savo šalies vėliavą mėnulio paviršiuje ir parvežti mėginių iš kosmoso į žemę. Taip pat tai yra vienintelė valstybė sėkmingai nutupdžiusi zondą tolimojoje mėnulio pusėje.
Tačiau Kinijos paskatos tyrinėti kosmoso platybės skiriasi nuo JAV ambicijų. JAV ir pirmųjų kosmoso lenktynių varomoji jėga buvo tarptautinis prestižas ir „pergalė“ prieš Sovietų Sąjungą. Kinijos planai kosmoso tyrinėjimas yra labiau orientuoti į tęstinį kosmoso išteklių gavimą ir naudojimą bei žmonių gyvenimą mėnulyje ir kitose planetose. Kinijos „Tianwen-1“ bepilotis zondas šių metų vasario 10 d. sėkmingai nusileido Marso paviršiuje. Šio zondo paskirtis bus su fotoaparatų, garso radaru ir dalelių detektorių pagalba tyrinėti raudonosios planetos paviršių. (Jones, 2021)
Pasiekimai kosmoso tyrinėjimuose taip pat yra svarbus įrankis kelti Kinijos tautinį pasididžiavimą ir įvaizdį. 2020 m. gruodį Kinijos astronautas Zhang Xiaoguang savo kalboje tvirtino, kad „kiekviena sėkminga kosmoso misija yra dėka pirmininko Mao ir senųjų revoliucionierių.“ (Einhorn, 2021) Toks pasakymas iš esmės yra tiesioginė padėka Kinijos komunistų partijai ir pabrėžia Kinijos kosmoso programos svarbą šios partijos įvaizdžiui tvirtinti tiek tautiniu, tiek tarptautiniu mastu.
Kosminės lenktynės sunkina Kinijos ir JAV santykius
Iš šių sparčių Kinijos kosmoso tyrinėjimo pasiekimų matome, kad Kinija galime laikyti svarbia dalyve pasaulio kosminėse lenktynėse. Tačiau šalies pasiekimai kosmose yra ir Kinijos bei JAV žemės santykių atspindys.
Visų pirma Kinijos kosmoso programa kilo beveik kaip tiesioginis atsakas JAV kongreso draudimui NASA bendradarbiauti su Kinijos programomis kosmoso tyrinėjimuose. (Einhorn, 2021) Vis dėl to Kinijai pavyko įsteigti palydovų partnerystes su valstybėmis kaip Prancūzija ir Italija. Dėl JAV ir NASA atsisakymo bendradarbiauti su Kinijos kosmoso programa, buvo paspartintas Kinijos planas įsteigti savo kosminę stotį, o taip pat labiau investuoti į ir plėtoti savo kosmoso tyrimų programą.
Antra, pasaulio kosmoso tyrinėjimo programos pradėjo į mėnulį žiūrėti kaip į galimą ten esančių išteklių gavybos būdą, o su spartėjančiais mokslo pažengimais šių išteklių logistikos problema, manomai, bus greitai išspręsta. 2020 m. NASA taip pat pristatė „Artemidės sutartį“ (ang. Artemis Accords) – tarptautinį susitarimą, kuriame aprašoma, kad valstybės arba kompanijos galės kurti sau išskirtines išteklių gavybos teritorijas. Kinija šio susitarimo nepasirašė, jo nepalaiko ir vertina kaip „JAV mėnulio kolonizacijos planą.“ (Global Times, 2020) Iš šių trumpų pavyzdžių galima nesunkiai pastebėti kaip JAV ir Kinijos tarpusavio santykiai žemėje daro įtaką šių valstybių sprendimams kosmose.
Perspektyvos. Ar bendradarbiavimas tarp Kinijos ir JAV įmanomas?
Naujosios kosminės lenktynės tarp Kinijos ir JAV verčia ir taip komplikuotus šių dviejų valstybių santykius dar sudėtingesniais. Kinija vis daugiau investuoja į šią mokslo sritį ir daro itin sparčius savo programos tobulinimus, JAV tyrinėjimai, tuo tarpu, yra vertinami kaip sulėtėję. Nė kiek nenuostabu, kad greitu metu JAV turės daryti sprendimą: ar stoti į akistatą su Kinijos kosmoso programa, ar ieškoti ir gerinti bendradarbiavimą, norint pasiekti bendrų tikslų.
Šiuo metu Kinija, iš pažiūros, vengia bendradarbiauti su JAV. Tiesa, dėl bendradarbiavimo su kitomis nei JAV valstybėmis ir sparčiai priekin žengiančios jų pačių kosmoso programos, bendradarbiavimas su JAV Kinijai šiuo metu nėra būtinas. Taip pat tai gali būti laikomas kaip stiprus įvaizdžio stiprinimo įrankis Kinijos komunistų partijai savo tautos ir pasauliniu atžvilgiu.
Šiandien teigti, kad Kinija ir JAV be abejonių ateityje bendradarbiaus kosmoso tyrinėjimo tobulinimo labui – dar neįmanoma. Abi valstybės yra gana stipriai pasiruošusios „laimėti“ lenktynes iki pirmojo žmogaus išlaipinimo Marse ir kuria realias, o, neilgai trukus, ir pasiekiamas strategijas tokius planus įgyvendinti. Taip pat reikia nepamiršti įvairių: tiek privačių, tiek mažesnių valstybių kosmoso tyrinėjimo organizacijų atsiradimo. Tad šiuo metu galime tik stebėti antrąsias kosmines lenktynes ir tik laikui bėgant sužinosime kaip atrodys šių lenktynių finišas.
Skaitykite toliau
- USC, The Next Space Race, 2020
- Einhorn, B. The Race for Mars Takes China-U.S. Tensions Into Outer Space, 2021
- The Conversation, How Mars became the prize for the new space race – and why China is hellbent on winning it, 2021
- CGNT America, The Heat: China’s Historic Mission to Mars, 2020
- Tolimieji, „Chang’e-5”: Kinijos zondas sėkmingai nusileido Mėnulyje, 2020
- Tolimieji, Yinghuo-1 istorija: nesėkmingas Kinijos bandymas pasiekti Marsą, 2020
