#kovoKinas: Akira Kurosawa – judesys ir humaniškumas kine

Akira Kurosawa (jap. 黒澤明, Kurosawa Akira; gimė 23.03.1910 – mirė 06.09.1998) yra laikoma svarbiausių asmenybių ne tik Japonijos, bet ir viso pasaulio kino istorijoje. 57 metus trukusios karjeros metu, A. Kurosawa sukūrė 30 filmų, o jo kino kūrybos technikos tapo savotišku etalonu daugeliui po jo ėjusių režisierių ir kino industrijos atstovų. Pirmajame #kovoKinas ciklo straipsnyje apžvelgsime A. Kurosawa kūrybos metodą, kelis įtakingiausius jo filmus bei palikimą ir reikšmę šiuolaikinei kino industrijai.

Visų pirma Akira Kurosawa filmų kūrybos metodas yra išskirtinis jo paties ekstensyviu įsitraukimu į įvairius savo filmų produkcijos aspektus. Jis įsitraukdavo į beveik kiekvieną savo kūrybos aspektą nuo scenarijaus rašymo iki montažo ir garso takelio parinkimo bei derinimo. Tokį savo pasirinkimą pats režisierius grindė tuo, kad, jo nuomone, norint tapti tikrai geru režisieriumi – privalu pramokti ir išbandyti savo jėgas įvairiuose filmo kūrybos procesuose.

Pats Akira Kurosawa visuomet pabrėždavo filmo scenarijaus svarbą. Savo 1981 m. išleistoje knygoje „Something Like an Autobiography“ jis teigė, kad „nors vidutiniškas režisierius gali sukurti pakenčiamos kokybės filmą iš gero scenarijaus, tačiau net ir pats geriausias režisierius niekuomet nesukurs gero filmo iš blogo scenarijaus.“ (Kurosawa, 1981)

Taip jis pabrėžia rašymo ir skaitymo svarbą, keliuose interviu teigdamas, kad rašymas turi tapti kiekvieno režisieriaus prigimtimi. Skaitymas tiek režisieriui, tiek scenaristui tuo tarpu yra svarbus, nes kinas – vizualusis menas, tad šio meno meistras vaizduotėje turi turėti sukaupęs aibę vaizdinių, vizualiųjų emocijų ir kinematografijos pasakojimų pavyzdžių, norėdamas sukurti išties originalų ir išdirbtą kūrinį.

A. Kurosawa yra taip pat plačiai žinomas už savo daug valandų reikalaujantį scenarijaus rašymo procesą. Per savo karjerą režisierius dirbo su vis besikeičiančia 5 scenaristų komanda: Eijirō Hisaita, Ryuzo Kikushima, Shinobu Hashimoto, Hideo Oguni ir Masato Ide. Kurosawa su scenaristais dirbdavo prie vienos scenarijaus dalies, o vėliau išrinkdavo tinkamiausią bendram pasakojimui. Apart to, A. Kurosawa kiekvienam savo filmų veikėjui paruošdavo ekstensyvų sąrašą elgesio, asmenybės ir priešistorės aspektų, kartais įtraukdamas ir tokias detales kaip, pavyzdžiui, batų rišimas. (Galibraith, 2002)

Nepriekaištingai nufilmuoti A. Kurosawa filmų kadrai šiandien yra, tikriausiai, labiausiai gerbiami ir bandomi atkartoti jo kūrybos aspektai. Nuo intymių ir emocinių scenų iki ištisų karo mūšių – kiekviena filmų scena būdavo preciziškai apgalvota ir įgyvendinta. Tikriausiai dėl to režisieriai kaip George Lucas, Steven Spielberg ir Francis Ford Coppola vadina jį meistru.

Galima išskirti kelis pagrindinius scenų ir kadruotės principus, matomus A. Kurosawa darbuose. Pirmasis iš jų – kiekviena scena turi ryškią pradžią, vidurį ir pabaigą arba išvadas. Jis taip pat mėgdavo itin ilgus kadrus, bet dėl aiškios jų struktūros žiūrovo akis juos matydama nepavargsta.

Antra, Kurosawa tiek pilnose scenose, tiek pavieniuose kadruose visuomet figūruoja judesys. Tai gali būti žmogaus judesys arba fone pastebimos oro sąlygos. Oro sąlygų parodymą jis taip pat naudodavo kaip būdą ne tik kadrui ir scenai suteikti judesio, bet ir vizualiai perteikti to momento emociją.

Dažnu atveju scenas režisierius savo filmams filmuodavo keliomis kameromis, o aktoriai nežinodavo, kuris iš filmuotų kadrų bus panaudotas galutiniame filmo variante. Tai aktorių pasirodymus pavertė natūralesniais.

Apie A. Kurosawa kurybos metodą galima rašyti ir diskutuoti ženkliai ilgiau. Tačiau iš šių trumpų pavyzdžių pamatome, kad režisieriaus technika savo laiku buvo išskirtinė. Taip galime ir lengviau suprasti, kodėl jo karjera ir kūryba yra laikoma pavyzdžiu viso pasaulio visiems puikiai žinomiems režisieriams ir kino mėgėjams.

Apie geriausius Akira Kurosawa filmus yra sukurtas ne vienas geriausiųjų kūrinių sąrašas ir straipsnis. Galbūt įdomiau žvelgti į tai, nuo ko susidomėjusiems reikėtų pradėti, norint suprasti ir galbūt pamėgti A. Kurosawa filmus.

Reikia paminėti, kad A. Kurosawa filmuose beveik visuomet figūroja viena pagrindinė tematika – humaniškumas. Toks jo filmų pobūdis kartais yra vertinamas kaip jo kūrybinio pokarinio laikotarpio kūrinys, bet be visa ko, prideda jo filmams kiek svajingo pasakojimo formato bruožų. Kitaip tariant, nepailstantis humaniškumas prideda jo filmams filmiškumo. Šis, kartu su jo išskirtinai precizišku filmavimo ir medžiagos apdirbimo metodu, leido jo filmams įgauti savotišką laikui nepavaldų bruožą.

Toliau pažvelgsime į tris jo kūrinius, kuriuos galima laikyti įvadiniais kiekveinam susidomėjusiam į režisieriaus Akira Kurosawa kūrybą.

Rashomon (1950 m.) (liet. Rasiomonas)

Šis filmas yra laikomas kūriniu, supažindinusiu Vakarus su Japonijos kinu. Rashomon – istorinio žanro detektyvas,kuriame matomos ir pagrindinės režisieriaus plėtotos tematikos. Filme nagrinėjama žmogaus ir tiesos prigimtis. Į detektyvinę istoriją apie nužudytą samurajų ir jo išprievartautą žmoną pasinerti leidžia ne tik jau aptarta A. Kurosawa filmavimo technika, bet ir apgalvotas žvlignių į praeitį panaudojimas. Net tokio tamsaus pobūdžio filme galime pastebėti ir A. Kurosawa taip mėgtą humaniškumo ir vilties tematiką.

七人の侍 – Shichinin no Samurai (1954 m.) (liet. Septyni Samurajai)

Septyni Samurajai yra vienas iš kelių istorinių epinių A. Kurosawa filmų, ėjusių po Rashomon sėkmės. Istorija seka septynis samdomus samurajus ir jų pastangas apginti vargstantį kaimą nuo plėšikų. Ši veiksmo drama taip pat yra vertinama kaip vienas geriausių režisieriaus kūrinių dėl nenusibostančio pasakojimo takto, tikrų ir vėl gi humaniškų veikėjų ir jų santykių bei vienos geriausių kino istorijoje laikomos mūšio scenos.

生きる – Ikiru (1952 m.) (liet. Gyventi)

Ikiru net labiau nei prieš tai minėti A. Kurosawa filmai plėtoja ir gilinasi į gyvenimo ir žmogiškumo tematikas. Tai yra vienas emocionaliausių jo kūrinių, sekantis valstybės tarnautoją, kuris sužinojęs savo nepagydomo vėžio diagnoze, ieško gyvenimo prasmės. Filmas yra iš dalies paremtas L. Tolstojaus novele “Ivano Ilijičiaus Mirtis” – čia pastebime ir Vakarų rašytojų įtaką Akira Kurosawa filmams.

Akira Kurosawa buvo vienas iš pirmųjų Japonijos režisierių taip stipriai pasižymėjusių tarptautiniu mastu. Jo palikimas aiškiausiai matomas moderniuose, jį mėgstančių režisierių darbuose ir Kurosawa kūrybą menančiuose kadruose. Keli tokių filmų pavyzdžiai: Q. Tarantino – The Hateful Eight; J. Sturges – The Magnificent Seven ir G. Lucas – Star Wars: Episode IV – A New Hope.

Jo scenarijaus rašymo, filmavimo ir veiksmo scenų montažo technikos panaudojo jo paties mėgtų rašytojų ir menininkų istorijos pasakojimo vaizdinius ir technikas ir įamžino jas kino produkcijoje kaip savotišką etaloną ir siekiamybę ateities režisieriams. Visus būdus kaip režisierius paveikė mums šiandien puikiai pažįstamą “blockbuster” žanrą puikiai ir glaustai surašė B. Sherlock – sąrašą galite peržiūrėti čia.

Akira Kurosawa kūryba yra būtina rekomendacija kiekvienam kino mėgėjui ir būsimam filmų kūrėjui. Per jo filmus pastebime kaip atrodė XX a, Japonijos kino tradicijos ir kaip jos buvo derinamos su moderniosiomis kino srovėmis ir kiek geriau suvokti kaip susiformavo šiuolaikinio kino kadruotės, tempo ir istorijos pasakojimo pamatai.

• Lee, M. Screenwriting and Filmmaking Wisdom from Akira Kurosawa, 2020
• Indie Film Hustle, Akira Kurosawa: Breaking Down the Master’s Directing Techniques, 2020
• Galbraith, S. The Emperor and the wolf : the lives and films of Akira Kurosawa and Toshiro Mifune, 2002
• Kurosawa, A. Something Like an Autobiography, 1981
• Tolimieji, Spalvų Reikšmė Japoniškame Teatre, 2021