Wuxia (kin. 武俠) – pažodžiui išvertus “kovos menų herojai”, yra iš Kinijos kilęs fikcijos žanras, orientuotas į kovos menų meistrų istorijas, dažniausiai vykstančias senovėje. Nors originaliai Wuxia buvo grožinės literatūros žanras, XX a. šis žanras buvo pradėtai taikyti Kinijos ir Honkongo filmuose. Dabar šio žanro filmai yra labiausiai asocijuojami su kino kūryba. Šiame #kovoKinas straipsnyje trumpai aptarsime kas yra wuxia kinas, jo istoriją ir dabartinį šio kino pritaikymą transnacionalistiniame pasaulio kino kūrybos kontekste.
Wuxia kinas- tautinio identiteto skatinimas
Wuxia žanras dažniausiai yra apibūdinamas kaip sinocentrinis, senovę itin vaizdžiai nupasakojantis žanras. Tai yra žanras, stipriai remiantis savo naratyvus Kinijos senovės istorija, o neretai čia vyrauja ir konfucianizmo idėjos. Vis dėl to istorinis periodas Wuxia filmuose dažnai nėra apibrėžiamas, veiksmas paprasčiausiai nurodomas kaip „praeityje“.
Šiems naratyvams labai svarbus ir Xia (kin. 俠) – dar apibūdinamas kaip riteriškų poelgių pasakojimuose motyvas. Pagrindiniai šių filmų herojai dažniausiai yra klajojančio riterio veikėjo tipo ir labai dažnai atstovauja žemesnę ekonominę klasę. Wuxia kinas, savo atsiradimo pradžioje, stipriai rėmėsi jau egzistuojančia šio žanro literatūra. Pirmieji filmai buvo pradėti kurti Šanchajuje 3-jame XX a. dešimtmetyje.
Neretai yra teigiama, kad wuxia kinas buvo (ir yra) laikomas nacionalinės išraiškos forma, išpildančia savęs įvaizdžio stiprinimo poreikį, kuomet Kinija buvo silpna valstybė.“ (Teo, 2009) Šio žanro kūrybos pradžioje, buvo tikėtasi, kad šie filmai Kinijos publikai įkvėps pasididžiavimo savo valstybe ir įtvirtins teigiamą karybos tradicijų įvaizdį šalyje, kurioje šios tradicijos XX a. pradžioje buvo didžiąja dalimi sunykusios. Tarptautiniu mastu buvo manoma, kad wuxia filmai bent dalinai teigiamai paveiks Kinijos kaip „Azijos ligonio“ įvaizdį.
Vis dėl to, neilgai trukus, wuxia filmų kūryba persikėlė iš Šanchajaus į pagrinde Honkongą, dėl nepalankaus pačios Kinijos valdžios ir inteligentijos atsako. Pasak jų, šiuose filmuose, kaip „Deganti Raudonojo Lotoso Šventykla“ (tradic. kin. 火燒紅蓮寺, 1928 – 1931 m., rež. Zhang Shichuan), perteikiama magija ir epinės istorijos nuodija žiūrovų protą, suteikdami jiems nepagrįstą neįgyvendinamų svajonių vaizdinį. (Teo, 2009) Kino žiūrovai šį žanrą vis dėl to ypatingai pamėgo ir per ateinančius kelis dešimtmečius, dabar jau Honkonge sutelkta wuxia kino industrija, sužydėjo net ir pasauliniu mastu.
Wuxia kino modernėjimas ir kung fu
Tarp 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio, Honkonge kurti wuxia filmai, įtvirtino moderniuosius tiek vyrų, tiek moterų pagrindinių veikėjų archetipus, sutinkamus ir XXI amžiuje. Prie vyro herojaus archetipo formavimo stipriai prisidėjo režisieriaus Zhang Che (tradic. kin. 張徹) filmai kaip „Vienarankis Kardininkas“ (trad. Kin. 獨臂刀, 1967 m.) ir wuxia bei kung fu žanrą labai palaikiusi „Shaw Brothers Studio“ filmų studija. Tuo tarpu režisierius King Hu padarė didelę įtaką wuxia žanro moters herojės archetipo formavimui. Geriausi to pavyzdžiai yra jo filmai kaip „Ateik Išgerti su Manimi“ (ang. Come Drink With Me, tradic. kin. 大醉俠, 1968 m.) ir „Zen Prisilietimas“ (ang. A Touch of Zen, tredic. kin 俠女, 1971 m.). Pastarajame kūrinyje į wuxia žanrą buvo įvestas ir XXI a. filmuose dažnai matomas zen filosofijos motyvas.
Prie wuxia žanro populiarėjimo Vakaruose, ir ypatingai JAV, stipriai prisidėjo kung fu žanro filmai bei aktoriaus Bruce Lee populiarumas 8-ajame dešimtmetyje. Nors kung fu filmai yra atskiras nuo wuxia žanras ir skiriasi savo naratyvu, bet vis dėl to šį žanrą galima laikyti kaip pramynusiu kelią wuxia filmams į Vakarų rinką. XX a. antrojoje pusėje kung fu žanro filmai populiarumu ženkliai lenkė wuxia filmus. Nepaisant to, abu žanrai skolinosi motyvus vienas iš kito, bandydami prisitaikyti prie kintančios ir smarkiai augančios pasaulio kino rinkos. Todėl XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje matome kitokio, labiau pritaikyto viso pasaulio rinkai, wuxia kino atsiradimą.
Wuxia kinas ir transnacionalizmas
2000 m. išleistas režisieriaus Ang Lee filmas „Sėlinantis Tigras, Tūnantis Drakonas“ (ang. Crouching Tiger, Hidden Dragon, tradic. kin. 臥虎藏龍) buvo pirmasis išties didelio pasisekimo Vaakruose sulaukęs wuxia žanro filmas. Šis filmas taip pat yra laikomas transnacionalistinio wuxia kino pavyzdžiu. Transnacionalizmas šiuo atveju – kino žanro, rinkos prisitaikymas prie modernių komercinių veiksnių ir sąlygų. Specialiai pasaulinei rinkai taikyti wuxia filmai vis dar seka pagrindinėmis šio žanro naratyvo, veikėjų ir laikotarpio gairėmis, tačiau didžiąja dalimi atsisako Kinijai specifiškų istorinių-politinių, kultūrinių-politinių motyvų, taip tapdami suprantamesni Vakarų rinkai.
Iš vienos pusės judėjimas transnacionalistine linkme yra laikomas teigiamu, nes pristato Kiniją pasauliui suprantamu ir pramoginiu formatu. Iš kitos pusės, šiam judėjimui yra sulaukiama pasipriešinimo, nes filmai kaip „Sėlinantis Tigras, Tūnantis Drakonas“ nustumia į šalį wuxia žanro esmei svarbius nacionalizmo aspektus. XXI a. wuxia filmo pavyzdys, laikomas moderniuoju nacionalinio jausmo skaistinimo pavyzdžiu yra 2002 m. išleistas režisieriaus Zhang Yimou filmas „Herojus“ (ang. Hero, tradic. kin. 英雄).
„Herojus“, turėjęs taip pat didžiulį pasisekimą Vakarų kinuose, ženkliai labiau nei „Sėlinantis Tigras, Tūnantis Drakonas“ atpasakoja pagrindinio herojaus santykį su valdžia, savo tautiškumu. S. Teo teigia, kad „Herojus“ – „buvo pačios Kinijos atsakas Sėlinančiam Tigrui ir buvo kur kas labiau politiškas, pabrėžė nacionalizmą, bei wuxia žanro santykį su valdžia.“ (Teo, 2009)
Wuxia kinas XXI a. yra įdomioje pozicijoje tarp nacionalizmo ir transnacionalizmo. Itin detaliai ir įdomiai šį santykį yra aprašęs prof. Stephen Teo savo 2009 m. knygoje „Chinese Martial Arts Cinema: the Wuxia Tradition“. Apskritai, naujai leidžiami wuxia žanro filmai žongliruoja tarp šių dviejų nacionalinio atvaizdavimo krypčių. Bandoma perteikti ir pritaikyti šį žanrą taip, kad jis būtų suvokiamas ir priimtinas viso pasaulio kino mėgėjams, bet tuo pat metu skatintų Kinijos piliečių nacionalinį identitetą. Wuxia kino žanras yra išties įdomus kultūrai specifiško kino žanro atvejis, per kurį galime stebėti buvusius, esamus ir kintančius Kinijos nacionalinio identiteto ir santykio su valdžia aspektus.
Skaitytkite toliau
- Teo, S. „Chinese Martial Arts Cinema: the Wuxia Tradition“, Edinburgh University Press, 2009
- Walters, M. „Hong Kong New Wave Wuxia Pian Films and their Contribution to Hong Kong’s National Agency During the 1980s and Early 1990s„, 2007
- Lee, J. „Wuxia Film: A Qualitative Perspective of Chinese Legal Consciousness„, 2008
- Tolimiei, „#kovoKinas: Kinijos įtaka amerikietiškam kinui„, 2021
