#lapkričioLapaiCiklai

#lapkričioLapai: Popieriaus Šaknys – Miškų Saugojimas Azijoje

lapkričio lapai

Pasauliniu mastu miškai sudaro apie 30% viso žemės sausojo paviršiaus (apie 4 mlrd. ha). Rytų ir Pietryčių Azijos miškai užima maždaug 449 milijonų hektarų plotą – tai sudaro apie 10 % visų pasaulio miškų. (FAO, 2020) Spartus ekonominis šio regiono augimas per pastaruosius keletą dešimtmečių neigiamai atsiliepė Tolimųjų Rytų miškams ir juose gyvuojančioms ekosistemoms ir regionas yra laikomas karštuoju miškų kirtimo tašku pasaulyje. Tarp 2005 m. – 2015 m. buvo iškirsta apie 80 mln. miškų Pietryčių Azijoje, o tai kelia itin didelę grėsmę regiono biologinei įvairovei. (Estoque, Ooba, Avitabile, et al., et al., 2019) Miškų kirtimų stabdymui Rytų ir Pietryčių Azijos regione pastaraisiais metais buvo pradėtas skirtas nemažas dėmesys ir ateities perspektyvos nebūtinai yra vien tik niūrios. Šiame #lapkričioLapai straipsnyje apžvelgsime kaip yra suvokiamas miškų saugojimas ir kokios miškų išsaugojimo strategijos yra siūlomos ir taikomos Rytų ir Pietryčių Azijos regionuose.

Kodėl Miškų Saugojimas – Opi Problema?

Pietryčių Azijos tropiniai miškai sudaro apie 20% visų pasaulio tropinių miškų. Šis regionas deja taip pat yra žinomas dėl vieno sparčiausių miškų kirtimo tempų pasaulyje. Didžiausia miškų kirtimo priežastis – miestų plėtra ir infrastruktūros vystymas. XX a. pabaigoje prie miškų kirtimo Pietryčių Azijoje smarkiai prisidėjo ir blogai reguliuojamas ekonominis vystymasis. Dėl smarkios Pietryčių Azijos miškų bioįvairovės, šių miškų mediena yra itin vertinga įvairiose pramonės srityse. Tai vedė prie spartaus ir neapskaičiuoto medienos industrijos vystymo. Todėl XXI a. pradžioje „regionas susiduria su sparčiai mažėjančių miškų resurso ir pasaulinės paklausos medienai problema.“ (ASEAN Post, 2017)

Problemą paaštrina ir nelegalūs medienos ruošos ir miškų kirtimo verslai. Nors su tuo yra bandoma kovoti, bet dėl šios nelegalios rinkos masto ir paklausos, užduotis yra itin sunki.  Miškų saugojimas Pietryčių, o taip pat ir Rytų Azijoje yra svarbi problema globaliu mastu dėl klimato šilimo stabdymo ir begalės įvairių gyvūnų ir augalų rūšių natūralios gyvenamosios vietos išsaugojimo.

Nelegalaus miškų kirtimo vieta, Kambodža, 2007, Šaltinis, pagal Public Domain licenciją

Didžiausios Organizacijos Prieš Miškų Kirtimą

Iki XXI a. pradžios Rytų ir Pietryčių Azijoje neegzistavo tarpvyriausybinė, bendrus su miškininkyste ir miškų saugojimu sprendimus priimanti, organizacija. ASEAN+6 valstybės turi atskiras ir skirtingas miškų valdymo strategijas. Nors „egzistuoja ASEAN Gamtos ir Natūraliųjų Išteklių Saugojimo Sutikimas (ang. ASEAN Agreement on the Conservation of Nature and natural Resources), jis formaliai įgaliotas niekad nebuvo“ (ASEAN Post, 2017) – ir tik pastaraisiais metais šių šalių vyriausybės pradėjo rimčiau žvelgti į šią problemą.

2018 m. buvo įkurta šiuo metu, turbūt, didžiausia specifiškai Azijos miškų saugojimo organizacija – AFoCO (ang. Asian Forest Cooperation Organization). Tai yra tarpvyriausybinė organizacija Azijoje, kurios paskirtis skatinti bendradarbiavimą tarp Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių miškininkystės atžvilgiu, įtvirtinti žemei, klimatui ir miškams nežalingą miškininkystės strategiją. AFoCO planuose tarp 2019 m. – 2023 m. yra: „atstatyti 3% miškų pasauliniu mastu. Įgalinti Paryžiaus susitarimą klimato kaitai stabdyti ir gerinti miškininkystės politiką ir metodus. Miškininkystės sektoriuje dirbančių pragyvenimo kokybės gerinimas.“ (AFoCO, 2018)

Jungtinės Tautos taip pat daug prisideda prie miškų saugojimo Azijoje. UN-REDD ir REDD+ (ang. United Nations – Reducing Emissions from Forest Deforestation and Forest Degradation) skatina ir padeda valstybėms įvesti miškams labiau draugiškas miškininkystės strategijas ir siekia sumažinti CO2 emisijas dėl miškų kirtimo. Jų duomenimis miškų kirtimas sudaro apie 11% bisų šiltnamio dujų emisijų pasaulyje, antroje vietoje po energijos gamybos. JTO aplinkos programa ir JTO Maisto ir Agrikultūros Organizacija siekia išsaugoti Rytų ir Pietryčių Azijos miškų bioįvairovę: augalų ir gyvūnų rūšis. Abi šios programos taip pat siekia sukurti geresnes pragyvenimo sąlygas miškininkyste užsiimantiems asmenims regione.

Reikia pastebėti, kad nuo 2010 m. miškininkyste ir miškų saugojimu užsiimančių organizacijų ir programų kiekis auga. Jų rezultatai taip pat yra šiek tiek pastebimi. Palyginti su XX a. paskutiniu dešimtmečiu, tropinių miškų mažėjimas Pietryčių Azijoje sumažėjo akivaizdžiai. Tiesa, dėl paties Rytų ir Pietryčių Azijos regiono vidinio bendradarbiavimo stokos, šis procesas vis dar yra vystymosi stadijoje ir priklausomai nuo kelių ateinančių metų ir tuo metu pasirinktų sprendimų, situacija gali gerėti arba ženkliai blogėti.

Indonezijos miškas, Tom Fisk, 2019, Šaltinis, pagal Public Domain licenciją

Perspektyvos

2019 m. Estoque, R.C., Ooba, M., Avitabile, V. et al. parašytame straipsnyje 2050 metais Pietryčių Azijoje „blogiausiu atveju prognozuojamas 5.2 mln ha miškų susitraukimas, o geriausiu – 19.6 mln. ha prieaugis.“ (Estoque, Ooba, Avitabile, et al., et al., 2019) Jie teigia, kad ateinančių metų regiono vyriausybių miškininkystės strategijos pasirinkimas žais kritinę rolę miškų padėčiai.

Straipsnyje (galite skaityti čia) aprašomas miškų kirtimas ir jo pasekmės Pietryčių Azijos regione. Duomenys vėliau naudojami, kuriant tinkamiausią strategiją iki 2050 m. Suteikiamos ir naudingos nuorodos į kitus panašaus tipo straipsnius ir miškų saugojimo programas. Nors straipsnio siūlomos strategijos nėra oficialiai įgalintos, bet tai yra pozityvus arba optimistiškas ženklas, rodantis, kad į Rytų ir Pietryčių Azijoje miškų kirtimas ir miškų saugojimas – problema, į kurią pradėta žiūrėti rimtai. Žvelgiant į tai, kad veikia aktyvios pasaulinio masto ir Rytų ir Pietryčių Azijos regionų iniciatyvos miškų saugojimo link, galima į situaciją žiūrėti viltingai.  

Skaitykite Toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Daugiau straipsnių iš#lapkričioLapai