#lapkričioLapaiCiklai

#lapkričioLapai: Senovės Rankraščių Enciklopedija

lapkričio lapai

Galimybė paskaityti ir savo rankomis pavartyti kelių šimtų ar net tūkstančių metų senumo rankraštį yra bene organiškiausias būdas susipažinti su istorinio laikotarpio aktualijomis iš rankraštį rašiusio žmogaus perspektyvos. Šiame #lapkričioLapai straipsnyje pristatysime Vokietijos Hamburgo universiteto rankraščių kultūrų tyrinėjimo centro rašytą „mėnesio rankraščiai“ rubriką, kurią galima vadinti savotiška, kiekvienam skaitytojui lengvai suprantama, rankraščių enciklopedija. Taip pat pristatysime kelis mums labiausiai patikusius rankraščius, kilusius iš senovės Azijos valstybių.

„Mėnesio Rankraščių“ Rubrika

„Mėnesio rankraščių“ rubrika buvo aktyvi tarp 2012 m. ir 2017 m. Tačiau skaitytojams nereikėtų nusivilti, nes jų surinktas ekstensyvus istorinių rankraščių repertuaras yra sudarytas iš maždaug 70 straipsnių, tad perskaityti juos visus neabejotinai užtruks bent kelias dienas. Kaip aprašoma pačiame Hamburgo universiteto rankraščių kultūrų tyrinėjimo centro puslapyje, „mėnesio rankraščiai“ yra rašomi lengvai ir aiškiai suvokiamu būdu. Daugumą tekstų rašė centro doktorantūros studentai, nemaža dalis rašyta kitų senovinių tekstų tyrėjų. Rankraščių enciklopedija tematiškai yra itin įvairiapusė: nuo religijos iki karo taktikų. Toliau aptarsime kelis mums labiausiai patikusius istorinius rankraščius iš Azijos, kuriuos aptikome šiame puslapyje.

Rankraščių Kultūrų Tyrimų Centro Logotipas

Šimtametės Kinų Kalbos Tarimo ir Handzi Pratybos

R. Suleski verstas ir aprašytas rankraštis, kurį istorikas datuoja apie 1912 m. – 1949 m., yra įdomus tuo, kad gauname proga pažiūrėti, kaip gimtakalbiai kinai XX a. pradžioje mokėsi kinų kalbos ir rašto sistemos. Pratybas sudaro „įvairių simbolių“ (kin. 杂字, Zá zì) rinkinys. Įvairių simbolių kinų kalbos mokymosi technikos tiksli pradžios data nežinoma, tačiau didelė dalis istorikų sutinka, kad ji siekia bent kelių šimtų metų istoriją. Tokia kinų kalbos tarties ir rašybos praktikos technika yra dažniausiai taikoma pradinių klasių moksleiviams. Pratybose surašytus rimuotus trumpus tekstus moksleiviai turi kartoti garsiai ir vėliau kelis kartus perrašyti ranka.

Istorikas R. Suleski pripažįsta, kad įvairių simbolių pratybose dažnai naudojami retai sakytinėje kalbove vartojami handzi, todėl tokio tipo rankraščių vertimas gali užimti nemažai laiko. Straipsnio autorius taip pat pabrėžia, kad vadovėlyje įdomūs ne tik jo autoriaus tekstų pasirinkimai ir, iš pažiūros, save žeminanti, bet knygą reklamuojanti retorika, o taip pat ir vadovėlį turėjusių žmonių pastebėjimai, redaguojantys tekstą. Vadovėlį aprašantį straipsnį ir originalias jo fotografijas galite anglų kalba paskaityti čia. 

Istorikas prof. Ronald Suleski. Šaltinis: LinkedIn

Seniausias Sundų Kalba Parašytas Rankraštis

Datuojamas 1518 m. – „Šventųjų priesakų aplinkai, iš atsiskyrėlių klasės“ (zlm. Saṅ Hyaṅ Siksa Kandaṅ Karəsian) yra vienas svarbiausių išlikusių senovės sundų kalba rašytų rankraščių, nes aprašo to meto socialinę Vakarų Javos santvarką. Rankraštis rašytas prieš islamo laikotarpiu Indonezijoje, jis originaliai buvo sudarytas iš 31 pailgo ant palmių lapo rašyto „puslapio“, iš kurių šiandien, deja, yra išlikę tik 29. Likę lapai yra saugomi specialiai rankraščiui pagamintoje medinėje dėžutėje. Kaip pastebi straipsnio autoriai A. Gunawan ir A. Griffiths, atvirkščiai nei pasirodytų iš pavadinimo, rankraštis atsiskyrėlių gyvenimo neaprašo. Vietoj to, arabiškai sunumeruotuose puslapiuose skaitytojas yra supažindinamas su laimingo gyvenimo pamokymais. Rankraštis taip pat aprašo XV a. Vakarų Javos gyventojų kasdienio gyvenimo aktualijas. Taip pat aprašomi to meto Vakarų Javos kontaktai su užsienio valstybėmis ir jose egzistuojančiomis kalbomis, paminimos šalis kaip Egiptas ir islamo šventoji žemė – Meka. Pilną straipsnį apie „Šventuosius priesaikus aplinkai, iš atsiskyrėlio klasės“ ir rankraščio fotografijas galite pažiūrėti čia.

Korėjos Karinis Vadovas

Tarp 1722 m. ir 1782 m. datuojama 119 puslapių knyga, pavadinimu „Karinių Mokymų Kompasas“, iš esmės negali būti laikoma rankraščiu, nes sukurta buvo ksilografinės spaudos technika (raižytos medienos spausdinimo technika). Nepaisant to, tai yra itin įdomus istorinis rašytinis šaltinis, nes dvejomis kalbomis aprašo to meto Korėjos karinį mokymą bei parodo literatūros ir rašytinės kultūros tendencijas.

Straipsnio autorius V. Glomb pamini, kad įdomiausios knygos vietos yra ne spausdinti jos tekstai, o ranka rašytos anotacijos. V. Glomb pastebi, kad būtent šios anotacijos pabrėžia realius Čioson dinastijos karinio mokymo pritaikymus. Anotacijose knygos skaitytojai per laiką pridėjo savus tradicinės senovės kinų terminų paaiškinimus, karinių formuočių pastebėjimus. Visi ranka rašyti knygos prierašai ir pastebėjimai manomai turėjo padėti arba pačiam skaitytojui, arba palengvinti sudėtingo teksto suvokimą ateities kartoms. Būtent šios detalės daro „Karinių Mokymų Kompasą“ tokį žmogišką ir istoriškai vertinga. Pilną V. Glomb straipsnį su knygos iškarpomis galite pamatyti čia.

Hamburgo Universiteto surinkta senovės rankraščių enciklopedija yra vertas dėmesio tinklapis kiekvienam bent truputį istorija ir senovės kultūromis besidominčiam skaitytojui. Šiame tinklaraštyje gausu ir kitų, įvairias temas aprėpiančių, straipsnių iš senovės Azijos. Pavyzdžiui, „Budistų Būrimo Rankraštis“, „Kapavietės Pagal Feng Šui“ ir net baudžiamąją teisę senovės Kinijoje aprašantis šaltinis. Nors rubrika nebėra atnaujinama, savo skaitytojams rekomenduojame pasidžiaugti šiais lengvai prieinamais senovės lapais.

Skaitykite Toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Daugiau straipsnių iš#lapkričioLapai