1990 m. Laukinės Lelijos studentų judėjimas Taivane

Laukinės Lelijos judėjimas vyko 1990 metais, tik trys metai po karinės padėties, trukusios 38 metus, panaikinimo. Taip pat tik 8 mėnesiai po Kinijoje vykusio Tiananmenio incidento. Taivano valdžia vis dar priklausė vienintelei Kinų Nacionalistų partijai, kitaip dar vadinamai Kuomintang (KMT). Šiame straipsnyje apžvelgsime kodėl kilo šis studentų judėjimas, kokie buvo pagrindiniai judėjimo bruožai bei kokios buvo judėjimo pasekmės.

Norint kalbėti apie Laukinės Lelijos studentų judėjimą, labai svarbu išsiaiškinti, kokia padėtis šalyje privedė prie tokio judėjimo pradžios.

• Kiekvienas žmogus, dalyvavęs 1990 metų judėjime buvo išgyvenęs paskutiniąją karo padėties eros anti-komunistinę kampaniją, kurią sukūrė KMT propagandos mašina. Pasibaigus karo padėčiai, žmonės nebenorėjo tylėti.
• Prie įtampos šalyje prisidėjo ir Tiananmenio incidentas, kuris buvo gyvai transliuojamas Taivane. Studentai stebėdami Birželio 4-osios žudynes Taivane, nebegalėjo kalbėti taip laisvai, kaip prieš įvykį, kadangi žmonės buvo išsigandę. Be žmonių pasipiktinusios padėties prie tokio judėjimo prisidėjo ir Taivano politinės padėties kaita.
• 1986 metais vis dar nelegaliai susiformavo Taivano Demokratinė Progresyvioji partija (DPP), tačiau 1990 metais vykstančiuose rinkimuose jų kandidatas dalyvauti negalėjo. 1988 metais Prezidentas Chiang Jing-Kuo (kin. 蔣經國 Jiǎngjīngguó) mirė ir šio vice-prezidentas Lee Teng-Hui (kin. 李登輝 Lǐdēnghuī) perėmė valdžią šalyje.
• 1990 metų kovo 16 dieną DPP vadovas Huang Hsin-Chieh (kin. 黃信介 Huángxìnjiè) už protestavimą priešais prezidento rūmus, pasisakydamas prieš Nacionalinės Asamblėjos jėgos plėtrą, buvo priverstinai pašalintas karo policijos.
• 1990 metų Kovo rinkimuose Taivano piliečiai vis dar negalėjo balsuoti, tačiau prezidento rinkimuose dalyvavo vienas kandidatas – Lee Teng-Hui, kuris buvo nubalsuotas Nacionalinės Asamblėjos, kurios tvarka nebuvo pakeista daugiau nei šimtmetį, o kai kurie nariai buvo tokie seni, jog į susirinkimą turėjo atvykti su palyda.

Esant tokiai padėčiai šalyje, ėmė kurtis judėjimo nuotaikos. Po Huang Hsin-Chieh sulaikymo, 1990 metų kovo 16 dieną studentai iš Nacionalinio Taivano universiteto susirinko Chiang Kaishek memorialinės salės ir pradėjo sėdintį, tylų protestą, kuris tęsėsi iki kovo 22 dienos.

Per kitas šešias dienas, pradedant kovo 16, prie Chiang Kaishek memorialinės salės susirinko daugiau nei 5000 studentų iš 28 kolegijų ir universitetų. Studentai, neapsikentę besitęsiančio autoritarinio režimo, protestuoti ėmė būtent toje vietoje, kuri buvo skirta prisiminti autoritarinį lyderį Chiang Kaishek.

Studentų reikalavimai buvo labai paprasti, kadangi buvo reikalaujama šių dalykų: Nacionalinės Asamblėjos panaikinimo, panaikinimas „Laikinosios nuostatos, galiojančios komunistinio maišto laikotarpiu“ (ang. Temporary Provisions Effective During the Period of Communist Rebellion), suburti nacionalinių reikalų konferenciją bei nustatyti politinių ir ekonominių reformų tvarkaraštį.

Paskutinis reikalavimas, kurį turėjo protesto dalyviai, buvo faktas, jog jie norėjo kalbėtis su prezidentu Lee Teng-Hui. Pagal tyrėją G. Davison, šio protesto scena priminė Tiananmeno įvykius, kur su protestantais buvo susidorota taip žiauriai, tačiau studentai Taivane nepabijojo tokio likimo ir apsiginklavę juostomis ant galvų, skanduodami šūkius, ėmė kovoti už savo šalies demokratiją.

H. Chen, tyrėjas, pats dalyvavęs 1990-ųjų proteste, teigia, jog „studentai aktyvistai 1990 metų kovo įvykiuose nesistengė nukopijuoti simbolizmo, kurį regėjo Tiananmeno aikštėje per televizorių, tačiau tai buvo natūralu“. Protesto simboliu tapo Laukinė Lelija, kadangi būtent šis augalas simbolizavo Taivano protestuotojų „tyrumą“.

Chen, pasakoja, jog žiniasklaida pateikė protestuotojus kaip „ratu susėdę buvo „tyri“, nekalti, idealistai ir politiškai nepasikėlę studentai ir intelektualai. Aplinkinis pasaulis buvo skirtas korumpuotiems suaugusiems, kurių mintys buvo pripildytos planų ir konspiracijos teorijų“. Būtent toks protestantų pristatymas ir surinko tokias didžiules minias iš įvairių universitetų.

Tačiau Laukinės Lelijos judėjimas neliko be atsako. Savo inauguracijos dieną, kovo 20, aštuntasis Kinijos Respublikos prezidentas Lee Teng-Hui prižadėjo, kad jis panaikins „Laikinosios nuostatos, galiojančios komunistinio maišto laikotarpiu“ padėtį. O per 2 metų tarpą, surengs visišką Nacionalinės Asamblėjos atnaujinimą.

Kitą dieną, kovo 21, Lee pasikvietė 53 studentus į savo prezidento ofisą aptarti studentų reikalavimų. Šis momentas yra itin svarbus Taivano istorijoje, kadangi po Tiananmeno įvykių studentai bei intelektualai regėjo, kaip su kitais protestuotojais susidorojama, o Laukinės Lelijos judėjimo metu pats prezidentas priėmė protestuojančius studentus aptarti šių reikalavimų.

Po derybų su prezidentu, studentai patys nusprendė užbaigti judėjimą kovo 22 dieną, kuomet judėjime jau dalyvavo virš 20 tūkstančių žmonių.

• 1990 metų birželio 28 – liepos 4 dienomis prezidentas Lee subūrė Nacionalinės Asamblėjos konferenciją, kurioje buvo nuspręsta, jog ši institucija atgyveno savo laikotarpį ir yra priversta būti demokratizuojama, supaprastinama bei racionalizuota. Šiame susitikime taip pat buvo sutarta dėl konstitucijos pakeitimų.
• 1991 metais buvo nutraukta „Laikinosios nuostatos, galiojančios komunistinio maišto laikotarpiu“ padėtis.
• 1994 metais pirmą kartą piliečių buvo išrinkti Taipėjaus ir Kaohsiungo merai.
• 1996 metų prezidento rinkimuose dalyvavus 95% Taivane galinčių balsuoti žmonių, Lee Teng-Hui surinko 54% visų balsuotojų balsų ir laimėjo pirmuosius legalius ir demokratiškus Taivano rinkimus.

Nors šis judėjimas yra ir kritikuojamas, ir išaukštinamas, viena yra tikrai aišku – Laukinės Lelijos judėjimas yra atsakingas už daugybę pokyčių, kurie įvyko 1990-aisiais Taivano politiniame bei socialiniame gyvenimuose. Net jei Taivano demokratija nėra tobula, būtina prisiminti kad ši demokratija itin jauna, nors ir yra progresyviausia Rytų Azijos regione.

• Oftaiwan, Laukinės Lelijos studentų judėjimas,2018.
• Medium, Nuo Tiananmenio iki Laukinės Lelijos, Taivano kelias link demokratijos, 2019.