#lieposLagaminas: Brigita Sandaitė ir jos Au Pair patirtis Kinijoje

Liepos lagaminas. Brigita

Šiandien #lieposLagamino viešnia yra Brigita Sandaitė, VDU Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijose studijavusi kinų kalbą. Brigita mums papasakojo apie savo beveik metus trukusią Au Pair darbo patirtį Kinijoje, Wenling miestelyje, Zhejiang provincijoje, prie Rytų Kinijos jūros.

Brigitos au pair patirtis

Kada vykai į Kiniją? Kas paskatino domėtis šia šalimi?

Į Kiniją pirmą kartą išvykau 2017 rugpjūčio pabaigoje. Prie mano domėjimosi Kinija daugiausia prisidėjo studijos Vytauto Didžiojo universitete bei papildoma veikla studentų klubuose.

Kaip sugalvojai būti Au Pair? Kokiame regione/mieste galiausiai dirbai?

Iš pradžių labai stengiausi papulti į dvišalius mainus, kuriuos organizavo universitetas, deja, tais metais buvo galimybė išvykti tik vienam žmogui pagal tą programą. Man sėkmė nenusišypsojo, todėl ieškojau kitų galimybių. Taip atradau Au Pair programą. Apsistojau šeimoje, kuri gyveno Wenling miestelyje (Taizhou miestas) prie Rytų Kinijos jūros, Zhejiang provincijoje.

Kokie buvo lūkesčiai prieš važiuojant ir koks buvo pirmas įspūdis? Ar šie lūkesčiai sutapo su realybe, ar buvo visiškai kitaip nei tikėjaisi?

Kadangi visada gerai sutariau su vaikais, tikėjausi smagaus laiko šeimoje, laiko kartu, laiko atskirai ir natūraliai iš to ateinančio mano kinų kalbos tobulėjimo. Pirmas įspūdis buvo ganėtinai keistas, nebuvo nei gerai, nei blogai. Tiesiog, bendrai pradžioje įspūdžių buvo tiek daug, sunkiai sekėsi įvertinti bendrą situaciją.

Kas labiausiai nustebino? Ko galbūt nesitikėjai?

Per visą laiką Kinijoje nesuskaičiuočiau, kiek dalykų mane nustebino, nors ir laikui bėgant apsipratau. Pradžioje stebino žmonių kultūra, manieros, kurios buvo kiek kitokios nei Lietuvoje. Vėliau stebino pačių šeimos narių elgesys tiek sumanimi, tiek tarpusavyje. Tikrai nesitikėjau, kad metai Kinijoje taps labiau juodu darbu be laisvo laiko, o ne smagiu laiko praleidimu su šiek tiek pareigybių.

Ar buvo sunku perlipti kalbos barjerą? Kaip tai įveikei?

Pirmas mėnuo buvo tikrai sunkus, atvykusi supratau tik “Labas”, “Gerai” ir “Viso gero”. Buvau nusivylusi, kad negaliu savarankiškai vesti pokalbio. Deja, angliškai kalbėjo tik mergaitė, o pranešti, jei kur išeinu tekdavo mamai, taip galiausiai ir “prasilaužiau”.

Juokingiausias ar įsimintiniausias momentas iš ten būto laiko?

Tikriausiai visi kartai, kai ne tuo tonu pasakydavau kažką ir nusišnekėdavau. Tuomet kartu su aukle ar kitais šeimos nariais pasijuokdavom.

Ar jauteisi, kad su tavimi elgiasi kitaip, nes esi užsienietė? Kodėl?

Žinoma! Gyvenau sąlyginai mažame mieste, žmonės į mane žiūrėjo kaip į ateivį, tačiau elgėsi labai maloniai, jiems buvo be galo įdomu pabendrauti, kai išgirsdavo, kad šneku kiniškai. Kas liečia šeimą, kurioje gyvenau, svetingumo trūko, nebuvau išskirtinė, turėjau daug pareigybių ir buvau kontroliuojama.

Pokyčiai po Au Pair patirties

Ko labiausiai pasiilgsti iš Kinijoje praleisto laiko?

Tų nuostabių gamtos vaizdinių ir bendros auros, šurmulio pilnose gatvėse bei maisto!

Ar paragavus kitokios kultūros, pakito požiūris į mūsų lietuvių kultūrą, šeimą?

Šiek tiek taip, bet ne kardinaliai. Nors ir išmokau labai daug per tuos metus – tiek bendrų gyvenimiškų dalykų, tiek aspektų, susijusių su vaikų auklėjimu, tačiau požiūris į gimtąją kultūrą išliko beveik toks pats – teigiamas.

Ar turi tikslų grįžti? Galbūt nori vykti į kitą šalį? Kodėl?

Esu priimta magistrantūros studijoms Kinijoje, Tsinghua universitete (Pekine). Tikiuosi, kad pandemija baigsis ir Kinija pagaliau įsileis užsienio studentus mokytis ne nuotoliniu būdu. Kitas Azijos šalis planuoju aplankyti keliaudama.

Galbūt turi kokių patarimų kitiems jaunuoliams, planuojantiems būti au pair Kinijoje?

Pirmiausia noriu pasiūlyti gerai įvertinti savo kantrybę ir galimybes būti apsuptam visiškai kitokios kultūros žmonių. Kitas dalykas – būtinai ieškokite šeimos per agentūrą, sudarykite sutartis, kurios užtikrintų jūsų saugumą. Galiausiai, jei šeima jau turėjo Au Pair anksčiau, susisiekite ir paklauskite nuomonės, atsiliepimų. O bendrai – visada galima man asmeniškai parašyti, mielai daugiau papasakočiau.