Mosuo etnosas – Pietvakarių Kinijos matriarchatas

Kultūrinis identitetas yra itin svarbus, kiekvienoje pasaulio etninėje grupėje egzistuojantis faktorius, padedantis atpažinti skirtingas etnines grupes ir jų kultūrą bei tradicijas. Mosuo etnosas bei šio kultūrinis identitetas yra itin įvairus bei pripildytas spalvingų tradicijų ir paveldo. Natūralu, jog kiekviena etninė grupė yra suinteresuota saugoti savo kultūrinį identitetą, tačiau dažnai kultūrinis identitetas yra paveikiamas užsienio įtakos. Mosuo genčiai, tokia įtaka yra staigus turizmo sferos vystymasis.

Žiniasklaidoje Mosuo etnosas dažnai minima kaip „Moterų karalystė“ arba „Kinijos vieta, kur viešpatauja moterys“, bet ar toks Mosuo genties vaizdavimas atspindi tikrąją Mosuo kultūrinę tapatybę? Mosuo yra etnosas gyvenantis Kinijos pietvakariuose, Junanyje, netoli Lugu ežero. Tačiau kuo šis etnosas yra toks ypatingas? Mosuo visuomenėje vyraujanti sistema vadinama matriarchatu, o tai reiškia, kad moterys užima dominuojančią padėtį visuomenėje. Būtent dėl tokios socialinės sistemos Mosuo susilaukė itin daug turistų dėmesio.

Taip pat į Lugu ežero regioną atkeliaujančius turistus sudomina ir Mosuo išskirtinis požiūris į santuoką. Mosuo visuomenėje dažniausiai išskiriami trys santykių tipai:

• Tradicinės Axia santuokos, kuriose žmonės negyvena kartu.
• Axia santuokos, kuriose poros gyvena kartu.
• Monogamija – santuoka su vienu partneriu.

Mosuo visuomenėje vaikai taip pat yra auginami pagal mamos liniją, gauna savo motinos pavardę ir dažniausiai auga kartu su savo seserimis, mamomis bei tetomis iki pat gyvenimo pabaigos.

Axia santykių šeimose poros negyvena kartu, o vaikus augina moters šeimos linija, todėl tipišką Mosuo šeimą sudaro viena moteris, atsakinga už ekonominius ir socialinius sprendimus, ir šios šeimos nariai. Mosuo šeimos paprastai turi 8–9 narius, įskaitant kelias brolių ir seserų kartas. Tokia matriarchato ir axia santykių kultūra sukūrė harmonijos, taikos tarp šeimos narių, atvirumo ir dosnumo tradiciją.

Tam pritaria ir daugiau nei metus Mosuo visuomenėje praleidusi rašytoja ir tyrėja Eileen Rose Walsh, ​​sakydama, kad „Mosuo namų ūkiai pasižymi labai stabilia forma, kurioje visais šeimos nariais yra pasirūpinama, o romantiški santykiai neturi įtakos nei namų ūkio stabilumui, nei moterų ar vaikų ekonominei padėčiai“.

Matriarchija ir šeimos sukūrimas iš moters pusės leidžia moterims ir vaikams jaustis saugiems, jei pora nusprendžia išsiskirti. Partneriai neturi jokių teisinių įsipareigojimų, viskas yra tik susitarimas, todėl santykiai gali būti nutraukti bet kuriuo metu be pasekmių vaikams ar tėvams. Dėl šios struktūros, pasak Mosuo, vyro ir moters santykiuose nėra jokio pavydo ar ekonominio statuso, o jų visuomenėje praktiškai nėra našlių ar našlaičių.

Tačiau tik dėl to, kad Mosuo visuomenė yra matriarchatas, tai nereiškia, jog vyrai ir moterys šioje visuomenėje nėra lygūs. Anot Eileen Rose Walsh „dauguma Mosuo apibūdina savo visuomenę kaip vienodai vertinančią vyrus ir moteris“. Vyrai Mosuo visuomenėje taip pat turi savo pareigas. Vyrai atsakingi už namų ruošos darbus, kuriems reikia fizinės jėgos ir ilgų darbo valandų. Taip pat vyrai turi savo nekilnojamąjį turtą, kurį patys ir prižiūri. Tyrėja Choo Waihong taip pat teigia, jog Mosuo etnoso vyrai yra feministai, palaikantys savo moteriškosios lyties etnoso nares.

Žiniasklaidoje egzistuoja stereotipas, kad Mosuo vyras kiekvieną vakarą praleidžia su skirtinga moterimi, formuoja požiūrį, kad Mosuo moterys netiki monogamija ir partneryste. Tai suteikia turistams požiūrį į Mosuo merginas, kaip lengvai prieinamas, tačiau realiuose Mosuo santykiuose, kai moteris ir vyras nusprendžia turėti oficialią partnerystę, abu žmonės turi išlikti ištikimi vienas kitam.

Atsižvelgiant į tikrąją Mosuo žmonių pagarbą vienas kito laisvei, pastebima, kad Mosuo gentis nėra tokia chaotiška, kaip gali pasirodyti žiniasklaidos požiūriu. Mosuo etnosas taip pat tiki Tibeto budizmu ir Daba religija, todėl Mosuo visuomenė pasižymi harmonija ir pagarba vienas kitam.

Pagrindinis Mosuo ekonomikos variklis yra turizmas. Nuo 1990-ųjų Lugu regionas patyrė didžiulį ekonominį augimą, todėl dabar turizmas Mosuo visuomenės nariams suteikia daug darbo vietų, pagerina pragyvenimo lygį ir galimybę visą pasaulį supažindinti savo Mosuo kultūrą. Žinoma, turizmas yra itin dvilypis reiškinys, turintis ir gerąją ir blogąją pusę.

Turizmas ne tik kelia Mosuo pragyvenimo lygi, tačiau ir kuria stereotipus bei asimiliuoja Mosuo kultūra. Prieš 1990-uosius metus Mosuo visuomenė pragyvendavo iš augalininkystės bei gyvulininkystės, o dabar Lugu ežero regione kyla vis daugiau viešbučių, interneto kavinių, kol seniau Mosuo žmonių saugojamos vietos tampa turistų pramogomis.

Būtent dėl to kyla klausimas, koks yra tikrasis šio etnoso likimas? Ar tokia visuomenė gali išgyventi turizmo keliamus iššūkius ir išlaikyti savo originalumą, ar galiausiai Mosuo žmonės asimiliuosis su Kinijos daugumą sudarančiais Haniais?

• National Geographic, Ten, kur karaliauja moterys: intymus žvilgsnis į retą karalystę, 2017.
• The Guardian, Moterų karalystė: visuomenė, kurioje vyras niekada nėra viršininkas, 2017.
• BBC, Kinijos „Moterų Karalystė“, 2018.