Japonija – viena iš daugiausiai neatsinaujinančių energijos šaltinių sunaudojanti išsivysčiusi valstybė. 2017 m. duomenimis, pagal naudojimą pirmavo nafta, o antroje vietoje buvo akmens anglys. Japonija taip pat užima penktąją vietą pasaulyje pagal į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Taigi naujojo Ministro Pirmininko Yoshihide Suga žaliosios energetikos planas ir pažadas iki 2050 m. pasiekti, kad grynasis anglies dvideginio išmetimas valstybėje būtų lygus nuliui yra itin reikšmingas politinis žingsnis, svarbus šalies energetikai, ekonomikai ir aplinkosaugai.
Diskusiją paskatinusi Ministro Pirmininko kalba
Šis naujas Japonijos žaliosios energetikos planas ją prijungia prie dalies Europos Sąjungos valstybių (ypač išsiskiria Švedijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos aplinkosaugos įstatymai ir pažadai) bei Kinijos ir Naujosios Zelandijos. Visos šios valstybės įstatymus dėl grynojo anglies dvideginio emisijos sumažinimo priėmė anksčiau ir įsipareigojo numatytus tikslus pasiekti tarp 2030 ir 2060 metų. Daugelis jų jau yra pradėję sisteminius pokyčius, padedančius siekti šio tikslo.
Šiuo metu valstybės, kurios sunaudoja daugiau anglies dvideginio nei išmeta į aplinką, yra Butanas ir Surinamas. Abi valstybės yra ekonomiškai tebesivystančios, todėl neturi stipriai išvystytų vietinių pramonių, bet pasižymi itin aukštu miškingumu. Dėl šių priežasčių jų teritorijose sunaudojama daugiau anglies dvideginio nei išmetama.
Yoshihide Suga savo pirmadienio kalboje išreiškė, jog žalioji energetika gali padėti pertvarkyti Japonijos pramonę ir skatinti jos augimą. Tačiau jo tarpinis tikslas per artimiausią dešimtmetį energijos šaltinius paskirstyti taip, kad akmens anglies, atominės ir atsinaujinančios energijos būtų sunaudojama beveik po lygiai, sulaukė nemažai kritikos.
Visų pirma, Japonijoje vis dar vyrauja neigiamos nuotaikos atominės energijos atžvilgiu. Praėjus beveik dešimtmečiui po Fukušimos „Daiichi“ atominės elektrinės avarijos ir matant jos padarinius, atominė energetika visuomenėje yra vertinama atsargiai arba neigiamai. Tokiam požiūriui, kaip praneša „The Guardian“, pritaria ir „Greenpeace“ organizacija, kurios atstovas Sam Annesley teigia, jog atominei energetikai nėra vietos energetiškai tvarioje ateityje.
Kitas svarbus Yoshihide Suga pažado kritikų priekaištas – konkrečių priemonių, skirtų stebėti ir vertinti pažangą žaliosios energetikos srityje, nebuvimas. Iš anksto nenumatant mechanizmų ir priemonių, skirtų tikslams pasiekti, didėja grėsmė, kad pažadai nebus įgyvendinti.
Ministro Pirmininko kalboje taip pat neminimas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kuriame yra numatyti itin detalūs planai konkretiems tikslams pasiekti.
Kitų metų lapkritį planuojama Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija yra paskutinė galimybė Japonijai užimti tvirtą poziciją lyderiaujant žaliosios energetikos srityje ir parodyti realiai pasiektus pokyčius.
Šaltiniai
- The Guardian, Japonija iki 2050 m. taps neutrali anglies dioksidu, pažada Ministras Pirmininkas, 2020.
- The Japan Times, Suga siekia ekologiškesnės Japonijos atsižadėdamas anglies dioksido, tačiau trūksta detalių, 2020.
- NS Energy, Kurios šalys turi teisiškai įpareigojančius grynojo nulinio teršalų išmetimo tikslus?, 2020.
Skaitykite toliau
- Tolimieji, Naujasis Japonijos ministras pirmininkas – Yoshihide Suga, 2020.
- Tolimieji, Nara mieste sukurti elniams valgomi maišeliai, 2020.
