Šių metų vasario 1-ą dieną, antraštėse mirgėjo vienos iš Azijos valstybių, Mianmaro vardas. TOLIMIEJI.LT komanda pristato Jums viską ką reikia žinoti apie tai, kokie neramumai Mianmare vyksta šiomis dienomis.
Krizės pradžia Mianmare yra laikoma būtent vasario 1 diena, kuomet Mianmaro kariuomenė užgrobė šalies valdžią ir sulaikė de facto valstybės vadovę Aung San Suu Kyi.
Kur ir koks yra Mianmaras?
Mianmaras yra valstybė Azijos pietryčiuose ir yra kaiminystėje penkių kitų šalių – Laoso, Bangladešo, Kinijos, Indijos ir Tailando. Iki 1989-ųjų metų Mianmaras buvo vadinamas pagal savo pagrindinę etninę grupę, Burma, tačiau 1989 metais, valdantieji šalį pervadino į Mianmarą. Tiesa, esą valstybių, pvz. JAV, kurios Mianmarą oficialiai dar vis vadina Burma. Mianmaras iki 1948 metų buvo Didžiosios Britanijos kolonija, o 1962-2011 metais šalį valdė vietos karinės pajėgos
Šalyje yra netoli 55 mln. gyventojų kurie pagrinde kalba mjanmų kalba, tačiau egzistuoja ir kitų kalbų, kadangi šalyje egzistuoja gan plati kultūrinė ir etninė įvairovė. Plačiausiai Mianmare yra paplitusi Budizmo religija, tačiau dėl prieš tai minėtos kultūrinės įvairovės, esą kitas religijas ir tikėjimus išpažįstančių asmenų. Vieni jų – rohinjų musulmonai.
Kas įvyko Mianmare prieš pat vasario 1-ą dieną?
Pernai metų spalio mėnesį Mianmare prasidėjo išankstiniai balsavimai renkant Sąjungos asamblėjos Viršutinių Tautų ir Žemųjų Atstovų rūmų narius bei valstybinių ir regioninių įstatymų leidėjus Hluttaw. Jau tąkart analikai abejojo šių rinkimų skaidrumu ir rezultatų patikimumu.
Rinkimai įvyko ir Aung San Suu Kyi atstovaujama Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) partija sutriuškino savo oponentus. Viršutinių Tautų rūmuose NLD partija laimėjo 138 vietas, kas yra 61.6 procento visų galimų vietų. Žemųjų Atstovų rūmuose NLD laimėjo 258 vietas, kas yra 58.6 procento. Be jokių abejonių, opozicija nebuvo patenkinti tokiu vienos partijos dominavimu, todėl Mianmaro kariuomenė apkaltino NLD partiją rinkimų klastojimu.
NLD partijos opozicija pradėjo reikalauti naujų rinkimų, kadangi šie, pasak jų, buvo suklastoti. Rinkimų komisija teigė, jog nėra visiškai jokių įrodymų parodančių, jog rinkimai išties buvo klastojami. To pasekoje, Mianmaro kariuomenė perėmė Mianmaro valdžią į savo rankas ir suėmė NLD lyderę Aung San Suu Kyi. Visa ši situacija išsivystė į tai, jog neramumai Mianmare šiuo metu jau yra stebimi viso pasaulio.
Šalyje yra paskelbta nepaprastoji padėtis ir jau yra numatyta jos trukmė – vieneri metai. Kaip teigia sukilimo lyderis ir Mianmaro kariuomenės vyriausiasis vadas Min Aung Hlaing, “nepaprastoji padėtis truks vienerius metus ir po jos šalyje bus vykdomi sąžiningi rinkimai”.
Kas yra Aung San Suu Kyi?
Matant Mianmaro vardą antraštėse, dažnai galima pamatyti ir vieno asmens vardą – Aung San Suu Kyi? Kas yra ši moteris ir kuo ji tokia svarbi? Mama Suu dažnai vadinama Aung San Suu Kyi yra Mianmaro politikė, diplomatė, rašytoja ir 1991-ųjų metų Nobelio Taikos premijos laureatė.
Mama Suu Mianmare yra laikoma kaip demokratijos pradininkė, kadangi dar nuo 1988-ųjų metų organizavo judėjimus už demokratišką Mianmarą. 2015-aisiais metais Aung San Suu Kyi kartu su NLD partija nuskynė pergalę pirmuosiuose atviruose šalies rinkimuose. Žinant jos svarbą demokratijos šalyje siekiantiems Mianmaro žmonėms, natūralu, jog ji buvo vienas iš pirmų taikinių Mianmaro kariuomenei.
Tiesa, Mama Suu pasauliniu mastu buvo vaizduojama ne vien kaip asmuo einantis už demokratišką rytojų. Ang San Suu Kyi reputacija smarkiai krito 2019-aisiais metais, kuomet ji buvo pakviesta į Tarptautinio Teisingumo Teismą (ICJ) ir ten teigė, jog Mianmaro kariuomenė nevykdė genocido prieš anksčiau minėtus rohinjų musulmonus.
Pasak Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterres, rohinjai yra „vieni iš labiausiai diskriminuojamų žmonių pasaulyje“. Jie yra vieni iš Mianmaro etninių mažumų, tačiau Mianmaro valdžia jų nepripažįsta kaip savo gyventojų ir juos priskiria prie nelegalių imigrantų iš Bangladešo.
2017-aisiais metais prasiėjo rohinjų genocidas ir jie buvo žudomi, o jų gyvenvietės naikinamos. Pagal 2018-aisais metais vykdytus skaičiavimus, realu, jog apie 18 tūkst. rohinjų musulmonų moterų buvo išprievartautos, apie 115 tūkst. asmenų buvo sužaloti ir maždaug 35 tūkst. rohinjų buvo sudeginti.
Mama Suu nedėjo pakankamai pastangų siekiama apsaugoti rohinjų musulmonus, o vėliau prieš Tarptautinio Teisingumo Teismą teigė, jog Mianmaro kariuomenė nevykdė jokių represijų prieš rohinjus. Tai lėmė peticijų atsiradimą kuriomis buvo siekiama atimti Nobelio Taikos premiją iš Aung San Suu Kyi.
Mianmaras šiandien
Šiuo metu neramumai Mianmare tęsiasi ir vyksta didžiausi protestai nuo 2007-ųjų metų. Dešimtys tūkstančių vietos gyventojų yra išėję į gatves ir reikalauja dviejų dalykų – išlaisvinti Aung San Suu Kyi ir nutraukti šalyje įvestą nepaprastąją padėtį. Plačiau apie šiuos protestus jau rytoj.
Skaitykite toliau:
- Reuters, Protests sweep Myanmar to oppose coup, support Suu Kyi, 2021.
- BBC, Myanmar coup: What is happening and why?, 2021.
- BBC, Myanmar Rohingya: What you need to know about the crisis, 2020.
- Humans Right Watch, Rohingya.
- Tolimieji, Rinkimai Mianmare: jau vėl nepatikimi?, 2020.
- Tolimieji, Karinis perversmas Mianmare, sulaikyta Aung San Suu Kyi, 2021.
