Mokslas ir ITPietų Korėja

P. Korėjos mokslininkai sukūrė algoritmą, nupasakojantį Vakarų meno raidą

View of Lærdalsøyri, on the Sognefjord, 1901
View of Lærdalsøyri, on the Sognefjord, 1901, Themistokles von Eckenbrecher, pagal Public Domain licenciją

Pietų Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų instituto (ang. Korea Advanced Institute of Science and Technology) mokslininkai, kartu su užsienio partneriais, šiais metais publikavo išsamų straipsnį apie Vakarų meno raidą. Algoritmų pagalba, mokslininkai sugebėjo kiekybiniu metodu išskirti kelias svarbias meno kūrinių kompozicijų grupes, prasmingai išsidėsčiusias laike.

Visas menas turi stiprų polinkį išreikšti vadinamąjį ‚zeitgeist‘ arba ‚laiko dvasią‘. Nėra abejonių, kad tapyba ir kitos vaizduojamosios dailės išraiškos atspindi to meto žmonių sąmonę, visuomenės aktualijas. Šio, P. Korėjoje atlikto, tyrimo metu mokslininkai, naudodamiesi informacijos teoriją ir specialiai sukurtais algoritmais, norėjo išsiaiškinti ar už šios ‚laiko dvasios‘ slypi ir kompozicinis elementas.

Beveik 15,000 paveikslų duombazė

Tyrimo metu tyrėjai algoritminei analizei sukūrė 14,912 peizažinių paveikslų duombazę. Duombazę sudarė darbai iš įvairių laikmečių: nuo XVI a. Vakarų Renesanso paveikslų iki modernaus šių dienų meno; „darbai buvo kurti 1,476 skirtingų menininkų iš 61 skirtingos tautos.“ (Lee, et al. 2020) Taip pat buvo surinkta atskira abstraktaus stiliaus paveikslų duombazė, jos dydis siekė apie 5,000 darbų.

Naudotas buvo vadinamasis informacinio skaidymo algoritmas (ang. The informational partitioning algorithm). Šis algoritmas duombazėje turimus paveikslus dalino pagal vertikalias ir horizontalias linijas, galiausiai grupuodamas rezultatus į panašumų turinčias grupes

Meno kūrinių grupavimas pagal horizntalias ir vertikalias juostas. Adaptuota iš Dissecting landscape art history with information theory(p. 26585), autorius: Lee, et al., 2020. Pagal Creative Commons Attribution-NonCommercial-NoDerivatives License 4.0 (CC BY-NC-ND).

Rezultatai apie Vakarų meno raidą

Pirmiausia, analizuojant algoritmo pateiktus rezultatus, buvo nustatyta, kad visus tirtus peizažus galima skirstyti į vertikaliuosius (V) ir horizontaliuosius (H). Galiausiai buvo išskirtos 4 stambiausios grupės: H-H, H-V, V-H, V-V. Daugiausia darbų buvo H-H kompozicijos, paeiliui ją sekė H-V, V-H ir V-V.

Istoriškai, kitą vertus, iki XIX a. populiariausi buvo Horizontalūs – vertikalūs darbai, o tik vėliau pradėjo populiarėti H-H kompozicijos darbai. Taip pat nustatyta, kad peizažų horizonto linija gana griežtai laikėsi darbo vidurio iki XVI a. pabaigos, vėliau ji leidosi į žemesnę peizažo pusę, o pastaruoju metu vėl pradėjo kilti aukštyn.

Įdomu pastebėti ir tai, kad šios tendencijos buvo pastebėtos panašiais laikotarpiais tarp skirtingų tautų dailininkų ir skirtingų dailės stilių darbų. Tačiau straipsnio autoriai yra labiau linkę teigti, kad tai nebūtinai nurodo visuotinį žmonių polinkio į meno tendenciją, o labiau gali nurodyti meno galerijų ir archyvų kuruojančių žmonių šališkumą vienai ar kitai kompozicijai. Apskritai tokio tipo analizė gali būti laikoma vertingu įrankiu, analizuojant Vakarų meno raidą, specifinių laikmečių tendencijas ir galbūt gali būti pritaikoma kuriant naujus būdus klasifikuoti meno rūšis. Ateityje šie mokslininkai tikisi praplėsti sukurto algoritmo galimybes taip, galinčias analizuoti ne tik horizontalias ir vertikalias linijas. Taip pat yra tikimasi pradėti analizuoti fotografijas, filmus ir net tipografiją. 

Skaitykite Toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus