Spalio 5 dieną Indonezijos Parlamentas pasirašė naują Darbo vietų kūrimo įstatymą. Šis Darbo įstatymas patikslino 79 anksčiau buvusius įstatymus – taip siekiama supaprastinti esamą sistemą ir pritraukti daugiau užsienio investicijų. Tačiau šis Parlamento sprendimas yra itin nepopuliarus tarp gyventojų. Protestai dėl jo vyksta iki šiol. Teigiama, jog jis pakenks darbininkų teisėms ir ženkliai pablogins ekologinę situaciją valstybėje.
Darbo įstatymas ir jo padariniai
Prieš mėnesį įsigaliojęs Darbo vietų kūrimo įstatymas jau kitą dieną po jo pasirašymo sulaukė protestų bangos ne tik sostinėje Džakartoje, bet ir kitose Indonezijos teritorijose. Naujasis įstatymas – Prezidento Joko Widodo anksčiau pažadėtų agresyvių ekonominių reformų dalis. Kadangi Prezidentui dabar – paskutinė galima kadencija, visuomenės pritarimas jo vykdomoms reformoms nebeturi didelės reikšmės.
Visgi negalima neigti greito įstatymo poveikio šalies ekonomikai ir daugelio specialistų akcentuojamos naudos vietinei rinkai. Ekonomisto Fakhrul Fulvian teigimu, Džakartos pagrindinis akcijų indeksas JAV dolerio atžvilgiu padidėjo net 1,31%, o rupija – net 1,28%.
Pagrindinis kritikos aspektas yra tai, jog įstatymas buvo pasirašytas ir įtvirtintas labai greitai. Dėl šios priežasties jis nebuvo tinkamai peržiūrėtas ir redaguotas, jame liko daug klaidų, nuorodų į neegzistuojančius straipsnių punktus. Tačiau ryškios objektyvios klaidos, pasak konstitucinės teisės ekspertės Bivitri Susanti, kalbėjusios su „The Jakarta Post“, gali padėti siekiant įstatymą anuliuoti arba taisyti.
Tačiau šie argumentai Darbo įstatymo kritikų netenkina ir protestai tęsiasi jau mėnesį. Dalis jų baigėsi arba buvo išsklaidyti, bet pranešama ir apie protestuotojų sunaikintą privačią nuosavybę bei susirėmimus su policija.
Stiprus visuomenės atsakas į naująjį įstatymą kilo dėl to, jog jis panaikina anksčiau įmonėms galiojusią maksimalią trejų metų bendradarbiavimo sutarčių trukmę bei sumažina išeitines išmokas. To padarinys – sumažėjęs darbo vietų saugumas bei finansinė skriauda laisvai samdomiems ir pagal ilgalaikes sutartis dirbantiems asmenims.
Atsakydama į šiuos priekaištus, vyriausybė teigia, kad taip siekiama skatinti oficialų įdarbinimą.
Tarp keliamų problemų – ir aplinkosauga. Pasak kritikų, šis Darbo įstatymas ženkliai sumažina aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugą, įmonėms suteikdamas beveik neribotą prieigą prie Indonezijos gamtinių resursų. Labiausiai veikiamas – jau nuo seniai masiškai kertami miškai.
Beatodairiškas miškų kirtimas siejamas ir su gamtinėmis nelaimėmis, pastaraisiais mėnesiais ištikusiomis Indoneziją, ypač staigiais potvyniais Vakarų Javos provincijoje. Tolesnis miškų kirtimas šias problemas tik paaštrintų.
Phelim Kine, globalios aplinkosaugos organizacijos „Mighty Earth“ vyresnysis kampanijų direktorius, „Al Jazeera“ portalui teigė: „Indonezijos Parlamentas padarė klaidingą pasirinkimą tarp aplinkos tvarumo ir ekonominio augimo, veiksmingai įteisindamas nekontroliuojamą miškų kirtimą kaip vadinamosios investicijoms palankios darbo vietų kūrimo politikos variklį“.
Skaitykite toliau
Al Jazeera, Indonezijos darbuotojai rengia protestus prieš naujus darbo įstatymus, 2020.
The Jakarta Post, Darbo įstatyme yra „mažiausiai dvi lemtingos klaidos“, sako teisės ekspertė, 2020.
Tolimieji, Staigūs potvyniai Pietryčių Azijoje, 2020.
Tolimieji, Aiškėja 14-tasis Kinijos penkmečio planas, 2020.
