#rugpjūčioReligijosCiklaiGyvenimas

#rugpjūčioReligijos: budistės vienuolės ir jų kova už lyčių lygybę budizme

rugpjučio religijos
asociatyvi fotografija. Man Putting Incense in a pot. Autorius: Dương Nhân, Pritaikyta pagal public domain licenciją

#rugpjūčioReligijos yra kiek kitokio pobūdžio Tolimieji.lt pristatomas ciklas, nes tęsis net du mėnesius: rugpjūtį ir rugsėjį. Šio ciklo metu apžvelgsime religijos vaidmenį Azijoje iš įvairių kampų. Aptarsime religijos raišką, problematiką, istoriją. Pirmajame #rugpjūčioReligijos straipsnyje pažvelgsime su kokiais sunkumais susiduria budistės vienuolės Azijoje ir kaip jų lytis veikia jų įšventinimą bei tarnystę.

Nuo budizmo atsiradimo, tiek vyrai, tiek moterys turėjo savo roles budizmo tarnystėje. Vienuoliai, vadinami bhikkhu (pali k.: भिक्खु, skr.: भिक्षु, bhikṣu) ir budistės vienuolės, vadinamos bhikkhuni (pali k.: भिक्खुनी, bhikkhunī; skr.: भिक्षुणी, bhikṣuṇī) suformavo budistų sanghą (skr. bendruomenė, susibūrimas), kurią palaiko atsidavę religijos nariai, vadinamieji Upāsaka (vyrai) arba Upāsikā (moterys). Vis dėlto šioms religinėms grupėms nėra suteikiami vienodi įgaliojimai.

Moterų sunkumai budizmo religijos tarnystėje

Budizmo mokymuose moterys visuomet turėdavo teisę pasiekti nirvaną, bet kai kuriuose budizmo raštuose arba vienuolių taisyklėse – vinaya, Buda ne iškart leido įšventinti moteris į religijos vienuolių tarpą. Sakoma, kad Buda leido bhikkhunis rato formavimą tik po ilgų jo tetos ir globėjos Mahapajapati prašymų ir jo padejėjo Ananda patarimų. Toliau minima, kad Buda sutiko leisti moterų vienuolių įšventinimą, bet moterys turėjo laikytis papildomų 8 vienuoliams taikomų taisyklių. Taip pat, vyrai budizmo vienuoliai turi laikytis 227 priesaikų,  o moterys 311. (Harvard, 2018)

Asociatyvi fotografija. Tibetan Buddhist nuns listening, vow takers in maroon, red, and orange, Sakya Lamdre, Tharlam Monastery porch, Boudha, Kathmandu, Nepal“. Autorius: Wonderlane. Pagal CC BY 2.0. licenciją

Nors budizmo raštuose moterų dalyvavimas ir įšventinimas į budizmo religiją yra leidžiamas, tačiau realybė yra kiek kitokia. Mahayana budizmo valstybėse, kaip Kinija arba Japonija, moterys vienuolės bhikkhunis yra paplitusios ganėtinai plačiai. Tačiau Theravada budizmo valstybėse, kaip Tailandas ar Kambodža, moterų vienuolių įšventinimas niekuomet nevyko. Tailande įšventinimas į Bhikkhuni yra nelegalu. Vietoj to moterys Tailande gali gauti neįšventintos vienuolės statusą, vadinamą maechi (ttai. แม่ชี). (Ehrlich, 2017)

Nepaisant sunkumų, bhikkhuni stengiasi gerinti moterų padėtį budizmo religijos pasaulyje. 2017 m. iš JAV kilusi bhikkhuni Lee paviešino kasdienius moters budistės vienuolės sunkumus Tailande. Ji minėjo, kad tuo metu buvo įsteigusi tris budizmo šventyklas Tailande, iš kurių dvi jau buvo uždarytos, o trečioji padegta. Bhikkhuni Lee tęsė sakydama, kad susidurti su vyrų priešiškumu ir grasinimais tiek jai, tiek jos šventyklai tenka kasdien. (Ehlich, 2017)

Reikia prisiminti, kad Tailandas didžiąja dalimi yra budistinė valstybė, maždaug 95% šios valstybės gyventojų išpažįsta būtent budizmo religiją. Todėl moterų atskyrimas nuo įteisinto šios religijos išpažinimo ir įšventinimo į legalius jos tarnautojus sukelia itin daug diskusijų ir prieštaringų nuomonių valstybės viduje ir užsienyje.

Norėdamos gauti budizmo mokymus ir būti įšventintos į vienuoles, moterys iš Tailando privalo išeičių ieškoti užsienyje. Dažniausiai mokymas jos renkasi Šri Lanką. Čia įšventinimas į budizmo vienuoles moterims buvo uždraustas iki XX a. pabaigos. Į Šri Lankos pasirinkimą įteisinti bhikkhuni vienuoles Tailando valdžia reagavo priešiškai ir atsisakydavo išduoti vizas iš Šri Lankos kilusioms bhikkhuni. (Lewis, 2019)

Tačiau kova už lygias įšventinimo ir tarnavimo budizme teises Pietryčių Azijoje tęsiasi. Mianmare, kuriame moteris ir jų bendras su vyrais veiklas supa daug neigiamų prietarų, 2016 m. bhikkhuni Ketumala buvo  įsteigtas jaunųjų vienuolių paramos centras. (France24, 2020) Tailande bhikkhuni Yet Ven garsiai kalba apie lygias teises budizmo tarnystėje ir aktyviai siekia įstatyminių reformų. (Lewis, 2019)

Tradicijos, smarkiai grįstos patriarchaline socialine sistema, yra stipriai įsišaknijusios Theravada budizmą išpažįstančiose valstybėse. Nelygios moterų įšventinimo ir tarnystės teisės iš esmės yra istorinių, kultūrinių, socialinių ir politinių veiksnių padarinys, nusistovėjęs šiose šalyse per tūkstančius metų. Lygių teisių budizme moterims siekis reikalauja didelių pastangų iš egzistuojančių bhikkhuni pusės ir iš esmės stengiasi pakeisti konservatyvų požiūrį į moteris budizme.

Skaitykite toliau

Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarų (-ai)
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus