Spalvų pavadinimai iš pažiūros yra vieni lengviausių išmokti žodžių. Turime gražiai kategorizuotas spalvas, pavyzdžiui, vaivorykštė: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, violetinė. Sunkumai, o, mano nuomone, ir įdomybės prasideda kai pradedame žiūrėti kaip spalvos yra kategorizuojamos kitose pasaulio kalbose. Vienas dažniausiai pastebimų pavyzdžių iš Rytų Azijos kalbų yra japonų kalboje žalias šviesoforas vadinamas ‚mėlynu šviesoforu‘ (jap. 青信号, Aoshingō). Šiame #sausioSpalvos straipsnyje apžvelgsime ir aptarsime kodėl žalia Rytų Azijos kalbose kartais yra mėlyna.
kaip identifikuojamos žalia ir mėlyna spalvos?
Visas žmogaus akimi matomas spalvas galima rasti visiems pažįstamame spalvų spektre. Skirtumai tarp spalvų klasifikacijos paprasčiausiai atsiranda nuo ribų, įvardinančių kokią spektro dalį apima viena ar kita spalva. Lietuvių kalbos spalvų klasifikacija yra labai panaši į anglų kalbos klasifikacija, tačiau toks paskirstymas nėra taikytinas visoms pasaulio kalboms, įskaitant ir kai kurioms Rytų Azijos kalboms.
Paul Kay, vienas iš dviejų autorių, 1969 m. sukūrusių Berlin-Kay vadinamą spalvų klasifikacijos teoriją išskiria 6 žalios ir mėlyno skirstymo būdus, jų tirtose 110 kalbų. Dažniausiai pasitaikantis iš jų yra kuomet tiek žalia, tiek mėlyna spalvos yra vadinamos tuo pačiu žodžiu. Anglų kalboje dėl leksinės spragos tam paaiškinti buvo sukurtas žodis ‚grue‘ (ang. green + blue). Berlin-Kay spalvų klasifikacijos teorija paskatino itin daug diskusijų kalbos, psichologijos ir filosofijos tyrėjų tarpe. Ši teorija sudarė modelį kaip galimai vystosi kiekvienos kalbos spalvinis žodynas.
Berlin-Kay teorija teigia, kad kalbose pirmiausia yra išskiriamos juoda/tamsi ir balta/šviesi spalvos, tuomet atsiranda žodis raudonai. Teorija taip pat aiškina, kad specifiniai terminai rudai, rožinei, oranžinei ar pilkai spalvai neatsiras kol kalba neturės specifinių terminų žaliai ir mėlynai spalvoms. (Berlin, Kay, 1969)
Mėlyna ir žalia Rytų Azijos kalbose. Pavyzdžiai
Modernioji kinų kalba skiria žalios ir mėlynos spalvų terminus: 藍, (skait. lán)– mėlyna ir 綠(skait. lǜ) – žalia. Tačiau žodis 靑(skait. qīng) datuojamas kur kas anksčiau nei atskiri žodžiai mėlynai ar žaliai ir kai kuriais atvejais yra naudojamas nusakyti spalvoms nuo šviesiai žalios iki tamsiai mėlynos, o kartais ir juodos. Keli to pavyzdžiai yra: 靑菜(skait. qīngcài) – žaliasis bok čoi kopūstas, o Taivano (oficialiai – Kinijos Respublikos) vėliavos mėlyna spalva yra vadinama 靑天 (skait. qīng tiān).
Modernioji japonų kalba taip pat turi du skirtingus žodžius žaliai ir mėlynai spalvoms: 青 (skait. ao) – mėlyna ir 緑 (skait. midori) – žalia. Tačiau priklausomai nuo situacijos 青, kiniškojo 靑(skait. qīng) atitikmuo, gali būti vartojamas nusakyti ir žaliai spalvai. Pavyzdžiui, mėlyna šviesoforo spalva –青信号(skait. Aoshingō).Mokymo priemonės, skirstančios žalią ir mėlyną į skirtingas spalvų grupes Japonijoje pasirodė tik po Antrojo pasaulinio karo, tai galimai rodo JAV įtaką Japonijos kultūrai tuo laikotarpiu. Apskritai, panašiai kaip ir kinų kalboje, mėlyna kaip spalva japonų kalboje yra vis dar dažnai vartojama nupasakoti daržovių ar augmenijos spalvą.
Korėjiečių kalboje būdvardis 푸르다 (skait. pureu-da) gali reikšti tiek žalią, tiek mėlyną. Jo pavartojimo kaip mėlynos pavyzdys – mėlynas dangus, korėjietiškai 푸른 하늘 (skait. pureu-n haneul). Pavartojimo kaip žalios pavyzdys – žalias miškas, korėjietiškai 푸른 숲 (skait. pureu-n sup). Įvairūs išsireiškimai ir skoliniai iš kinų kalbos taip pat turi šį žalios ir mėlynos spalvų maišymą.
Vietnamo kalboje tiek mėlyna, tiek žalia yra žymimos tuo pačiu žodžiu ‚xanh‘. Tačiau mėlyna yra specifiškai įvardinama kaip ‚xanh da trời‘(liet. dangaus šviesiai mėlyna oda), o žalia – ‚xanh lá cây‘ (liet. medžio lapų mėlyna).
Šie akivaizdūs spalvų įvardinimo skirtumai kalbos ir psichologijos tyrėjų tarpe įžiebė vis dar besitęsiantį klausimą: ar žmogaus išmoktos kalbos ir žodžiai veikia žmogaus pasaulio suvokimą, ar žodžiai paprasčiausiai atspindi jau egzituojantį žmogaus suvokimą. (Sapir-Whorf hipotezė, kalbinis reliatyvizmas). Tačiau kol kas bendro sutarimo dėl teisingo atsakymo nėra, nes kalba, kaip ir ją vartojantys žmonės yra sudėtingi ir labai skirtingi. Iš pažiūros papratsas terminas – spalvų pavadinimai, mokslininkams jau daugiau nei pusšimtį metų suteikia prieigą artimiau suvokti žmogaus psichiką, kalbos vystymąsį ir galbūt universalias pasaulio kalbų raidos gaires.
Skaitykite toliau
- Berlin, B. Kay, P. 1969, Basic Color Terms: Their Universality and Evolution, University of California Press, ISBN 1-57586-162-3
- Kay, P. Regier, T. Language, Thought and Color: Recent Developments, 2009
- Scott, T. All The Colours, Including Grue: How Languages See Colours Differently, 2013
- Tolimieji, Japonijos merginų grupė SCANDAL, 2020
