Šį savaitgalį pasirašyta Regioninės ekonominės partnerystės sutartis (RCEP)

Fotografija užfiksuota iš regioninės ekonominės partnerystės sutarties pasirašymo. Fotografijos autorius: AP.

Šį savaitgalį, lapkričio 15-tą dieną, 37-ojo ASEAN lyderių susitikimo metu, penkiolikos valstybių lyderiai sudėjo parašus ant vienos didžiausių ekonomonių sutarčių Azijoje – Regioninės ekonominės partnerystės sutarties (RCEP) (angl. Regional Comprehensive Economic Partnership). Sulyg šios sutarties pasirašymu, buvo atverti visi keliai naujos laisvosios prekybos zonai. Ši zona bus didžiausia pasaulyje – aplenkianti net tokius ekonominius susitarimus kaip JAV – Meksiko – Kanados susitarimą (USMCA) (angl. United States – Mexico – Canada Agreement), ar Europos Sąjungos narių ekonominį tarpusavio bendradarbiavimą.

Kaip minėta, sutartį pasirašė 15 valstybių iš Azijos regiono: Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas (šios visos pirmos 10 valstybių yra tarptautinės regioninės organizacijos ASEAN narės), Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija. Šios 15 valstybių sudaro beveik trečdalį visos Žemės populiacijos ir beveik 30 procentų pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Šie skaičiai galėjo būti dar įspūdingesni, tačiau 2019-aisaisis metais iš šio susitarimo išėjo Indija. Valstybės atstovai teigė, jog tarifų mažinimas ir prisijungimas prie šios laisvosios prekybos zonos gali pakenkti pačiai valstybei. Verta paminėti, jog nėra atmetama galimybė prie šio susitarimo ateityje leisti prisijungti ir kitoms valstybėms iš Centrinės Azijos, Pietų Azijos ar Okeanijos regionų.

Pirmieji pašnekesiai apie šios sutarties reikalingumą prasidėjo dar 2012-aisiais metais. Šį savaitgalį Vietnamo Ministras pirmininkas Nguyen Xuan Phuc tarė: „Aš džiaugiuosi galėdamas pranešti, jog po aštuonerių metų sunkaus darbo, pagaliau priėjome prie RCEP sutarties pasirašymo“.

Ką reiškia ši Regioninės ekonominės partnerystės sutartis?

Visų pirma ir bene svarbiausia, tai Regioninės ekonominės partnerystės sutartis reiškia tai, jog bus siekiama panaikinti daugumą (apie 90 procentų) importo tarifų ir mokesčių tarp sutartyje minimų valstybių. Tai bus siekiama pasiekti per ateinančius du dešimtmečius. Spėjama, jog pirmieji tarifų ir mokesčių mažinimai prasidės jau kitų metų pradžioje. Kitas svarbus siekis – nuostatų ir reikalavimų įvedimas. Remiantis Regioninės ekonominės partnerystės sutarimi bus siekiama, jog būtų įvestos taisyklės. Pavyzdžiui: internetinei prekybai, bendrąjai prekybai, telekomunikacijų paslaugoms, ar intelektinės nuosavybės apsaugai.

Visos 15 Regioninės ekonominės partnerystės sutarties narių Iliustracijos autorius: Tiger 7253. Licencijuota pagal CC BY-SA 4.0 licenciją.

Valstybių lyderiai taip pat tikisi, jog šis ekonominis bendradarbiavimas padės jiems sparčiau atsigauti po Koronaviruso pandemijos. Premjeras iš Kinijos, Li Keqiang, tarė, jog „matant dabartines tendencijas ir turimus iššūkius pasaulyje, tas faktas, jog Regioninės ekonominės partnerystės sutartis buvo pasirašyta, išties leidžia pajusti šviesos spindulius tarp dabar esančių debesų“.

Ką Regioninės ekonominės partnerystės sutartis reiškia Kinijai?

Privaloma išskirti, jog ši sutartis Kinijai reiškia kiek daugiau nei kitoms valstybėms. Faktas, jog Kinija yra šios naujos ekonominės zonos dalis, didina Kinijos įtaką regione ir visame pasaulyje.

Visų pirma, tai yra pirmoji Kinijos ekonominė sutartis kurioje dalyvauja daugiau nei du aktoriai. Iki šios dienos Kinija buvo pasirašiusi 17 laisvos prekybos zonos (angl. Free Trade Area) sutarčių su valstybėmis ar prekybiniais blokais. Pavyzdžiui, egzistuojantis laisvos prekybos zonos susitarimas tarp Kinijos ir ASEAN reiškia, jog jame yra du aktoriai – Kinija kaip vienas aktorius, ir ASEAN kaip prekybinis blokas-aktorius. Tai nebuvo laisvos prekybos zonos susitartimas tarp Kinijos ir visų 10 ASEAN valstybių-narių. Be jokių abejonių, tokios sutarties atsiradimas atneš naujos papildomos naudos Kinijai ir jos ekonomikai.

Antras svarbus aspektas – 2016-aisais metais pasirašytas Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos susitarimas (TPP) (angl. Trans-Pacific Partnership). Tai buvo ekonominė prekybos sutartis tarp dvylikos šalių – Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, JAV, Meksikas, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas. Akivaizdu – šiame sąraše trūksta ekonominės gigantės Kinijos. Su TPP sutarties pasirašymu buvo siekiama mažinti Kinijos įtaką regione ir jėgos svertą perlenkti į JAV pusę. Bet kuriuo atveju, 2017-aisais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė atšaukti šį susitarimą ir JAV išstojo iš TPP. Prezidentas teigė, jog dalyvavimas tokiuose kelių šalių susitarimuose – kenkia šalies ekonomikai ir savarankiškumui.

Dabar atsiradusi RCEP sutartis perleidžia ekonominės jėgos svertus į Kinijos rankas, kadangi situacija apsivertė – kita ekonominė gigantė, JAV, yra palikta už borto.

Svarbu suprasti, jog JAV palikus TPP, sutartis negalėjo galioti ir likusios 11 šalių buvo paliktos ant ledo. 2018-aisais tos pačios šalys, šįkart be JAV, pasirašė Visapusišką ir išsamią Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutartį (CPTPP) (angl. Comprehensive and Progressive Agreement for Trans-Pacific Partnership). Realu, jog būsimasis JAV prezidentas Džo Bidenas sieks prisijungti prie CPTPP, kadangi taip kažkiek būtų atkuriamas ekonominės jėgos balansas tarp Kinijos ir JAV – abi valstybės būtų didžiulių ekonominių sutartimų signatarės.