Kon Son (Viet. Côn Sơn) sala Vietnamo Kon Dao (Viet. Côn Đảo) salyne yra žinoma dėl nuostabios savo gamtos: žaliuojančių kalnų, skaidrių vandenų ir koralų rifų. Tačiau dažnai pamirštama nesena šios salos istorija ir saloje egzistavę „tigrų narvai“. Nuo XIX a. antros pusės iki XX a. pabaigos čia buvo įkurta vienas žiauriausių kalėjimų Vietnamo istorijoje.
Pradžia
Kon Dao kalėjimas buvo įkurtas 1861 m. prancūzų kolonistų. Dėl salos ir ją supančių vandenų atšiaurumo, kalėjimas turėjo veikti kaip aukšto saugumo kalėjimas itin žiauriems nusikaltėliams. XX a. pradžioje šiame kalėjime daugiausia buvo laikomi politiniai nusikaltėliai. Taip susiklostė dėl augančios politinės įtampos tarp Prancūzijos kolonistų ir Vietnamo nepriklausomybės pasipriešinimo.
Penktajame XX a. dešimtmetyje Kon Dao kalėjime prancūzų pareigūnai įkūrė „tigrų narvais“ vadintas celes. Net 6 m2 nesiekę „tigrų narvai“ buvo naudoti kaip žiaurus įbauginimo ir kankinimų įrankis prieš nepriklausomybės siekiančius Vietnamo politikus ir piliečius.
Po 1954 m.
1954 m. Vietnamo kariuomenei laimėjus prieš prancūzų kariuomenę, Kon Dao sala buvo perimta to meto Vietnamo valdžios. Įdomu ir tai, kad nemaža dalis naujosios Vietnamo vyriausybės atstovų buvo kaliniai šiame kalėjime. Tačiau prasidėjus Vietnamo karui (Amerikos karas iš Vietnamo perspektyvos), Pietų Vietnamo pareigūnų Kon Dao kalėjimas buvo pradėtas naudoti kaip „perauklėjimo“ stovykla Šiaurės Vietnamo komunistams.
Įkalintų žmonių sąrašas buvo ilgas. Potencialiais priešais Pietų Vietnamui dažnai buvo laikomi studentai, budistai, menininkai ir žmonės atsisakantys atiduoti pagarbą Pietų Vietnamo vėliavai. Kalėjimo veikla buvo laikyta paslaptimi iki 1970 m., kuomet JAV demokratų atstovai A. Hawkins, W. Anderson ir T. Harkin atvykę į salą nufotografavo ten vykusius žiaurumus. Juos vėliau paviešino „Life“ žurnale.
Tigrų narvai
Kon Dao kalėjimo tigrų narvai buvo įrengti specialiuose pastatuose. Pačios celės buvo žemiau grindų, o iš viršaus jas dengdavo grotos. Tokiu būdu kaliniams buvo beveik neįmanoma pabėgti, o kalėjimo darbuotojai galėjo lengviau stebėti kalinius. Dažnu atveju kaliniai buvo mušami iš viršaus, naudojant ilgas bambukines lazdas. 1973 m. New York Times straipsnyje aprašoma keturių Kon Dao kalėjime kalėjusių asmenų patirtis. Vienas jų savo kasdienybę apibūdino taip:
Per šį laiką nei diena nepraeidavo kai mūsų bent kartą nemušdavo. Jie atidarydavo narvus ir naudodavo medines lazdas, kad galėtų mus mušti iš viršaus. Jie mus ištempdavo lauk ir toliau mušdavo kol netekdavome sąmonės.
Jaunuolis, kalėjęs Kon Dao, NY Times, 1973 m.
Vienas iš trijų į Kon Dao salą 1970 m. keliavusių JAV diplomatų T. Harkin „Life“ žurnalo straipsnyje nupasakojo „tigrų narvuose“ matytus vaizdus. Vaizdžiai nupasakojami fiziniai sužeidimai ir žiaurios traumos, aprašomi nehigieniškose sąlygose gyvenusių žmonių kvapai. Prisiminimuose pabrėžiamas ir kalinių maldavimas jiems duoti vandens.
Dėka JAV paviešinto straipsnio ir fotografijų 1971 m. Kon Dao kalėjimas, o kartu ir „tigrų narvai“ buvo uždaryti ir iki šiol nėra naudojami. Nors didžiąja dalimi Vietnamo viešojoje atmintyje šio kalėjimo istorija liko užmiršta, bet Kon Dao kalėjimo teritorijoje buvo įkurtas muziejus aukoms ir karo žiaurumams atminti.
Skaitykite toliau:
- NY Times, 4 Vietnamiečiai Nupasakoja Kankinimus Tigrų Narvuose, 1973
- Historians Against War, Vietnamo Tigrų Narvai
- Travelgeographie, Kon Dao Kalėjimas ir Tigrų Narvai, 2018
- Tolimieji, Korėjiečių Prietarai, 2020
- Tolimieji, 300 Milijonų Jenų Apiplėšimas, 2020
