#vasarioVakarai: Susitikimas Taivane – ką tai reiškia Čekijos ir Kinijos santykiams?

Nors oficialūs Čekijos ir Kinijos dvišaliai santykiai prasidėjo 1993 metais (prieš tai Kinija nuo 1949 metų santykius buvo užmezgusi su Čekoslovakija), santykiai, prekyba ir turizmas tarp Kinijos ir Čekijos Respublikos sparčiai gerėjo iki pat 2010 metų, kai taip pat buvo sudaryti susitarimai dėl nuodugnesnio ekonominio tobulėjimo, kuris itin pasitarnavo Čekijos ir Kinijos santykiams.

Kinijos ir Čekijos santykiai skirtingais laikotarpiais patyrė ir pakylimų, ir nuosmukių, o 2020 metų Čekijos pareigūnų vizitas Taivane nebuvo pirmoji proga Čekijai parodyti savo palaikymą Taivanui bei Kinijos disidentams.

Kinijos ir Čekijos santykiai buvo įtempti vadovaujant pirmajam Čekijos Respublikos prezidentui Václav Havel, kuris labai palaikė Kinijos disidentus ir buvo Dalai Lamos draugas. Václav Havel Čekijos prezidentu buvo nuo 1993 iki 2003 metų. Manoma, jog pirmasis Čekijos prezidentas išreiškė savo palaikymą Kinijos disidentams būtent dėl to, jog Václav Havel taip pat buvo politinis disidentas Čekoslovakijoje.

Dvišaliai santykiai nukentėjo ir 1995 metais, kai Čekijos valdžia leido Lien Chan ir kitiems Taivano vyriausybės pareigūnams apsilankyti Čekijoje. Natūralu, jog Kinijos nedžiugino tokie vizitai Čekijoje, kadangi Lien Chan buvo itin svarbi asmenybė Taivano politiniame pasaulyje. Lien Chan nuo 1990 iki 1993 metų buvo Taivano provincijos vyriausybės pirmininkas, 1993 – 1997 metais Kinijos Respublikos ministras pirmininkas. Nuo 1996 iki 2000 metų Taivano viceprezidentas.

Svarbu pažymėti, jog Čekijos ir Kinijos santykiai itin daug priklausė nuo to, ar tuo metu valdžia palaikė „One China“ politiką. Kadangi Václav Havel palaikė dviejų Kinijų idėją, santykiai natūraliai buvo prastesni. Šie pagerėjo tik Vaclav Klaus perėmus valdžią ir pareiškus jog šis palaikė „One China“ politiką.

Panašu, jog Miloš Zeman prezidentavimo laikotarpiu Kinijos ir Čekijos santykiai itin pagerėjo, kadangi Miloš Zeman politika pasižymėjo teigiamu požiūriu į Kiniją. 2014 metais susitikime tarp Miloš Zeman ir Xi Jinping, Xi Jinping pareiškė, kad šis stengsis iš naujo pradėti dvišalius santykius. Zeman pabrėžė verslo ir turizmo gerinimo tarp dviejų šalių temas. Iki 2018 metų Kinijos prezidentai kelis kartus apsilankė vienas kito šalyje, taip parodydami artimus santykius tarp šalių bei pasirašė strateginės partnerystės susitarimą.

Tačiau Kinijos ir Čekijos santykiai ir vėl susidūrė su sunkumais 2018 metais, po Huawei informacijos rinkimo skandalo. Čekijos kibernetinio ir informacijos saugumo agentūra (NUKIB) paskelbė įspėjimą Čekijos nacionalinei saugumo tarnybai, kad Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ programinės ir aparatinės įrangos naudojimas kelia pavojų saugumui.

2019 metais du buvę čekų „Huawei“ darbuotojai teigė, kad jie privalėjo rinkti klientų asmens duomenis, įskaitant informaciją apie jų šeimas, asmeninius interesus ir finansinę padėtį. Šie tada buvo įvesti į centrines „Huawei“ duomenų bazes Kinijoje. Šia informacija taip pat buvo dalijamasi su Kinijos ambasados ​​pareigūnais. Vienas iš darbuotojų teigė:

„Prieiga prie informacijos, kuri saugoma šioje santykių su klientais valdymo sistemoje, valdoma tik iš būstinės Kinijoje. Labai sunku rasti ir įrodyti, kas turi prieigą prie šių duomenų ir kam jie juos naudoja.“

2019 metais Praha, kuri iki tol buvo Pekino miestų partnerystėje (angl. Sister City), pareiškė palaikymą Tibetui. Po šio pareiškimo Pekinas nutraukė savo miestų partnerystę su Praha, o Praha nusprendė užmegzti miestų partnerystę tarp Prahos ir Taipėjaus, kas dar labiau supykdė Kinija, tačiau paskatino Čekijos ir Taivano santykius. Po 2020 metų Prahos ir Taipėjaus miestų partnerystės įsigaliojimo, dar vienas Kinijos miestas – Šanchajus – nutraukė savo partnerystę su Praha.

Po miestų partnerystės nutraukimo, Šanchajaus vyriausybė teigė jog:

„Čekijos Respublikos Prahos miesto administracija ne kartą neteisingai ėmėsi Taivano klausimo … Šanchajaus savivaldybės liaudies vyriausybė ir jos žmonės išreiškia mūsų griežtą pasmerkimą ir formalų pasipiktinimą.“

Tačiau panašu, jog tokie Kinijos pareiškimai tik dar labiau sustiprino Taivano ir Čekijos santykius, kadangi 2020 metų rugpjūčio mėnesį Čekijos Respublikos Senato prezidentas Miloš Vystrčil vadovavo 89 narių delegacijai Taivane, kuri taip pat sulaukė Kinijos pasipiktinimo ir Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi grasinimų, jog šalis už tai sumokės „didelę kainą“.

Slovakijos prezidentė kartu su Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais išreiškė savo palaikymą Čekijai. „Slovakija stovi šalia Čekijos“ – „Twitter“ platformoje rašė prezidentė Zuzana Caputova. „Vienai iš ES narių ir jos atstovams skirtos grėsmės prieštarauja pačiai mūsų partnerystės esmei ir yra nepriimtinos.“.

Čekijos užsienio reikalų ministras Tomas Petricek savo „Twitter“ platformoje pasidalino įrašu, kuriame pavadino Wang Yi komentarus „peržengusius ribas“ ir sakė, kad jie „nepriklauso dviejų suverenių šalių santykiams“.

Sunku pasakyti, ką tai iš tikrųjų reiškia Kinijos ir Čekijos santykiams, tačiau didėjant problemoms su Kinija ir šiltėjant santykiams su Taivanu, nepanašu, jog Kinijos ir Čekijos santykių laukia itin šviesi ateitis, suprantant faktą, jog ir praeityje Čekijos politika nebuvo visiškai atsidavusi Kinijos taip skatinamai „One China“ politikai.

Vienas yra aišku – grasinimai Čekijos valdžiai tikrai nepagerins dvišalių santykių tarp šių dviejų šalių, ypač žinant, kad tai ne pirmasis kartas, kai Kinija grasina Čekijos valdžios atstovams (grasinimų taip pat susilaikė ir velionis Čekijos Senato lyderis Jaroslav Kubera, o šio šeima teigė, jog jam grasino Kinijos ambasada Čekijoje ir tai prisidėjo prie politiko sveikatos pablogėjimo).

• The Diplomat, Czech Delegation Pledges Support for Taiwan, Vows Not to Bow to Chinese Threats, 2020.
• The Diplomat, Sister-City Relations and Identity Politics: The Case of Prague, Beijing, Taipei, and Shanghai, 2020.
• Radio Prague International, Former Huawei employees say client information was discussed at Chinese embassy, 2019.
• Tolimieji, #vasarioVakarai: Ar Vakarų valstybės turėtų nedalyvauti 2022 m. žiemos Olimpinėse žaidynėse?, 2020.