Yinghuo-1 istorija: nesėkmingas Kinijos bandymas pasiekti Marsą

Praėjusią savaitę rašėme apie jau baigtus misijos Tianwen-1 pasiruošimo etapus. Misija turi prasidėti 2020 metų liepos 23-čią dieną ir „The Long March-5“ raketa turėtų iškeliauti Marso link. Šios misijos metu, Kinija, planuoja ieškoti mikroskopinės gyvybės Marso planetoje, o taip pat ir surinkti kuo daugiau naudingos informacijos ateityje keliaujantiems astronautams. Jei misija pavyks, Kinija prisijungs prie juokingai trumpo valstybių sąrašo kurios sėkmingai pasiekė Marso planetą – kol kas vienintelės JAV.

Nepaisant to, Kinija Marso planetą bando pasiekti jau ne pirmą kartą. Kaip jau buvo minima Tianwen-1 misijos naujienoje, Kinija praeityje vykdė kitą misiją – bandė Marso planetą pasiekti su Yinghuo-1 kosminiu zondu, kuris turėjo skrieti aplink Marso planetą ir atlikti tyrimus. Nepaisant Kinijos ambicijų – misija nebuvo sėkminga.

Šįkart aptarsime Yinghuo-1 nelaimingą istoriją – pasirengimą misijai ir jos fiasko.

2007-ųjų kovo 26-tą dieną, Kinijos Nacionalinės Kosmoso Administracijos generalinis direktorius Sun Laijan (kin. 孙来燕 Sūn Láiyàn), pasirašė Kinijos-Rusijos planetų tyrinėjimo ir bendradarbiavimo sutartį. Antrąjį parašą ant sutarties padėjo Anatolij Perminov (rus. Анатолий Перминов) – tuometinis „Roscosmos“ vadovas, organizacijos, kuri yra atsakinga už Rusijos kosmoso misijas. Abi pusės nutarė, jog vykdys savąsias misijas kartu.

Rusija savąją misiją pavadino Fobos-Grunt ir jos metu siekė iš Marso palydovo Fobo atgabenti uolienų pavyzdžius. Tuo tarpu Kinija savąją misiją pavadino Yinghuo-1 – kaip ir kosminį zondą naudojamą misijoje. Pagrindinis misijos tikslas – kosminiu zondu, kuris nesileidžia į pačią Marso planetą, tyrinėti Marso klimatą, atmosferą ir biomagnetinius laukus. Abi šalys sutarė, jog rusų Fobos-Grunt erdvėlaivis kartu gabens ir kinų Yinghuo-1, o reikiamu metu – atsiskirs.

Turbūt nenuostabu, jog Yinghuo-1 misijos pavadinimas turi reikšmę ir tai nėra tiesiog raidžių kratinys. Kiniškas žodis yínghuǒ (kin 萤火 yínghuǒ) reiškia jonvabalį – lietuviams pažįstamą vabalą. Žinant, jog kinų-mandarinų kalboje naudojami 4 (kiti įvardija penkis) tonai, dažnai simbolika suteikiama per homofonines reikšmes. Homofonai – vienodai tariami, tačiau skirtingai rašomi žodžiai. Taigi, šios misijos pavadinimas turi ir kitą reikšmę – yínghuò (kin. 荧惑 yínghuò) gali reikšti ir tviskančią planetą. Būtent tokiu pavadinimu senovės Kinijoje buvo vadinama Marso planeta.

Praėjus kiek daugiau nei 4 metams nuo sutarties pasirašymo tarp Kinijos ir Rusijos kosmoso organizacijų, abi pusės teigė esančios pasiruošusios ir misija prasidėjo. 2011-ųjų metų lapkričio 8-tą dieną Kazachstane, Baikonuro kosmodrome, raketa kartu su Fobos-Grunt erdvėlaiviu ir Yinghuo-1 zondu pakilo Marso link. Nepaisant visų planų, Fobos-Grunt ištiko gedimas ir nesuveikė du varomieji varikliai. Tai reiškė, jog erdvėlaivis negalėjo palikti Žemės orbitos. Kita problema buvo ta, jog dalinai buvo prarastas ryšys tarp kosminių stočių ir Fobos-Grunt erdvėlaivio, todėl nepavyko išspręsti, ar bent rasti priežastis, kodėl nesuveikė varikliai.

Po devynių dienų, lapkričio 17-tą dieną, Kinija oficialiai paskelbė, jog ryšys su Yinghuo-1 yra prarastas ir vilčių atgauti kosminį zondą nėra. Visą laiką iki 2012 metų sausio 14-tos dienos, Fobos-Grunt ir Yinghuo-1 blaškėsi Žemės atmosferoje, kol sausio 15-tą dieną sudegė virš Ramiojo vandenyno.

Toks buvo pirmasis, tačiau nesėkmingas Kinijos bandymas prisidėti prie Marso planetos tyrinėjimų. Prisiminti šią misiją yra labai svarbu, kadangi po kiek daugiau nei 8 metų, Kinija vėl bando pasiekti Marso planetą ir belieka laukti, ar šis kartas bus sėkmingas.

• NASA, Oficialus Tianwen-1 misijos aprašas
• China Daily, Marso misija nebuvo sėkminga, 2012.
• ABC News, Fobos-Grunt: Nevykęs Rusijos Marso palydovas nukrito į žemę, 2012.
• Tolimieji, Misija Tianwen-1 sėkmingai pradėta!
• Zheng, W., Hsu, H., Zhong, M., & Yun, M. (2013). China’s first-phase Mars Exploration Program: Yinghuo-1 orbiter. Planetary and Space Science, 86, 155–159.